Teigiamos tendencijos greitųjų kreditų rinkoje tęsėsi ir šių metų trečiąjį ketvirtį – toliau sparčiai mažėjo vėluojamų grąžinti greitųjų kreditų. Metų pradžioje labai smukusi skolinimo apimtis ir antrąjį pusmetį tebėra panašaus lygio.

„Naujausi duomenys dar kartą patvirtina, kad teigiamos metų pradžios tendencijos greitųjų kreditų rinkoje nėra atsitiktinės. 2016 m. trečiąjį ketvirtį trumpesnio laikotarpio pradelstų greitųjų kreditų skaičius buvo mažiausias per trejus metus, o tai mažina ir ilgesnio laikotarpio pradelstus mokėjimus. Skolinti gerokai atsakingiau verčia Vartojimo kredito įstatymo sugriežtinimas, nuolatinė aktyvi priežiūra. Prie to prisideda ir besikeičiantis vartojimo kredito davėjų požiūris“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Per šių metų devynis mėnesius vartojimo kredito davėjai klientams suteikė 192,0 tūkst. vnt. greitųjų kreditų – beveik 3,5 karto mažiau nei tą patį laikotarpį 2015 m., kai buvo suteikta 670,2 tūkst. vnt. greitųjų kreditų. Suteiktų greitųjų kreditų suma sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 206,0 iki 100,3 mln. Eur. Labai mažėjo vėluojamų grąžinti greitųjų kreditų skaičius. Rugsėjo pabaigoje iki 30 dienų buvo vėluojama grąžinti apie 9,0 tūkst. kreditų, tai beveik 40 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (14,8 tūkst.). Ilgiau pradelstų (30–60 d.) kreditų skaičius sumažėjo dar labiau – 50,3 proc. (nuo 9,7 iki 4,8 tūkst.). Šių dviejų kategorijų pradelstų kreditų skaičius mažiausias nuo pat 2013 m., kai buvo pradėta rinkti tokia statistika.

Dėl mažėjančio trumpojo laikotarpio vėlavimų skaičiaus sumažėjo ir įsisenėjusių, ilgiau nei 90 dienų, pradelstų greitųjų kreditų skaičius. Tokių greitųjų kreditų skaičius per metus sumenko 2,7 proc. – iki 172,9 tūkst.

Šių metų trečiąjį ketvirtį iš Viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo buvo išbraukta 10 įmonių, kurios laiku nepateikė priežiūros institucijai įstatyme numatytų duomenų ir dokumentų. Tiesa, beveik visos šios įmonės trečiąjį ketvirtį aktyviai neteikė naujų vartojimo kreditų . Be to, 1 įmonė buvo išbraukta iš šio sąrašo pagal pačios pateiktą prašymą, o 2 įrašytos į jį. 2016 m. rugsėjo 30 d. Viešajame vartojimo kredito davėjų sąraše (be kredito įstaigų) buvo 54 įmonės, iš jų 3 buvo įrašytos ir į Viešąjį tarpusavio skolinimo operatorių sąrašą.

Tarpusavio skolinimo platformų vartojimo kreditų portfelis ir toliau sparčiai auga. Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis padidėjo 28,9 proc. ir sudarė 5,9 mln. Eur. Šis augimas yra labiau susijęs ne su daugiau suteiktų naujų vartojimo kreditų, bet su ilgu suteiktų paskolų terminu (apie 2,6 m.) ir lėta kredito amortizacija.

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. Lietuvos bankas tvarko Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašą. Fiziniai asmenys į šį sąrašą įrašomi ir iš jo išbraukiami asmens prašymu arba teismo sprendimu. Daugiau apie paslaugą „STOP vartojimo kreditams“ – Lietuvos banko svetainėje.

Greitaisiais kreditais šiame pranešime vadinami vartojimo kredito davėjų – ne kredito įstaigų – suteikti vartojimo kreditai, kurie neapima kreditų pagal susietojo vartojimo ir sąskaitos kreditavimo sutartis. Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai vartojimo kreditas yra skirtas konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti.

2016 m. trečiojo ketvirčio statistiką galite rasti čia.