Toliau sparčiai mažėja vėluojančių grąžinti greituosius kreditus

Publikuota: 2016 m. lapkričio 24 d. ketvirtadienis

Teigiamos tendencijos greitųjų kreditų rinkoje tęsėsi ir šių metų trečiąjį ketvirtį – toliau sparčiai mažėjo vėluojamų grąžinti greitųjų kreditų. Metų pradžioje labai smukusi skolinimo apimtis ir antrąjį pusmetį tebėra panašaus lygio.

„Naujausi duomenys dar kartą patvirtina, kad teigiamos metų pradžios tendencijos greitųjų kreditų rinkoje nėra atsitiktinės. 2016 m. trečiąjį ketvirtį trumpesnio laikotarpio pradelstų greitųjų kreditų skaičius buvo mažiausias per trejus metus, o tai mažina ir ilgesnio laikotarpio pradelstus mokėjimus. Skolinti gerokai atsakingiau verčia Vartojimo kredito įstatymo sugriežtinimas, nuolatinė aktyvi priežiūra. Prie to prisideda ir besikeičiantis vartojimo kredito davėjų požiūris“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Per šių metų devynis mėnesius vartojimo kredito davėjai klientams suteikė 192,0 tūkst. vnt. greitųjų kreditų – beveik 3,5 karto mažiau nei tą patį laikotarpį 2015 m., kai buvo suteikta 670,2 tūkst. vnt. greitųjų kreditų. Suteiktų greitųjų kreditų suma sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 206,0 iki 100,3 mln. Eur. Labai mažėjo vėluojamų grąžinti greitųjų kreditų skaičius. Rugsėjo pabaigoje iki 30 dienų buvo vėluojama grąžinti apie 9,0 tūkst. kreditų, tai beveik 40 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (14,8 tūkst.). Ilgiau pradelstų (30–60 d.) kreditų skaičius sumažėjo dar labiau – 50,3 proc. (nuo 9,7 iki 4,8 tūkst.). Šių dviejų kategorijų pradelstų kreditų skaičius mažiausias nuo pat 2013 m., kai buvo pradėta rinkti tokia statistika.

Dėl mažėjančio trumpojo laikotarpio vėlavimų skaičiaus sumažėjo ir įsisenėjusių, ilgiau nei 90 dienų, pradelstų greitųjų kreditų skaičius. Tokių greitųjų kreditų skaičius per metus sumenko 2,7 proc. – iki 172,9 tūkst.

Šių metų trečiąjį ketvirtį iš Viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo buvo išbraukta 10 įmonių, kurios laiku nepateikė priežiūros institucijai įstatyme numatytų duomenų ir dokumentų. Tiesa, beveik visos šios įmonės trečiąjį ketvirtį aktyviai neteikė naujų vartojimo kreditų . Be to, 1 įmonė buvo išbraukta iš šio sąrašo pagal pačios pateiktą prašymą, o 2 įrašytos į jį. 2016 m. rugsėjo 30 d. Viešajame vartojimo kredito davėjų sąraše (be kredito įstaigų) buvo 54 įmonės, iš jų 3 buvo įrašytos ir į Viešąjį tarpusavio skolinimo operatorių sąrašą.

Tarpusavio skolinimo platformų vartojimo kreditų portfelis ir toliau sparčiai auga. Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis padidėjo 28,9 proc. ir sudarė 5,9 mln. Eur. Šis augimas yra labiau susijęs ne su daugiau suteiktų naujų vartojimo kreditų, bet su ilgu suteiktų paskolų terminu (apie 2,6 m.) ir lėta kredito amortizacija.

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. Lietuvos bankas tvarko Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašą. Fiziniai asmenys į šį sąrašą įrašomi ir iš jo išbraukiami asmens prašymu arba teismo sprendimu. Daugiau apie paslaugą „STOP vartojimo kreditams“ – Lietuvos banko svetainėje.

Greitaisiais kreditais šiame pranešime vadinami vartojimo kredito davėjų – ne kredito įstaigų – suteikti vartojimo kreditai, kurie neapima kreditų pagal susietojo vartojimo ir sąskaitos kreditavimo sutartis. Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai vartojimo kreditas yra skirtas konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti.

2016 m. trečiojo ketvirčio statistiką galite rasti čia.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »