Tvaraus verslo centras sieks kurti tvaraus verslo aplinką Baltijos šalyse

Publikuota: 2012 m. gegužės 17 d. ketvirtadienis

Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje (Stockholm School of Economics in Riga – SSE Riga) atidarytas Tvaraus verslo centras, kurį remia SEB bankai Baltijos šalyse. Naujojo centro tikslas – stiprinti verslo aplinkos tvarumą ir gilinti darbdavių žinias ir supratimą apie teigiamą socialiai atsakingos veiklos įtaką verslui. Rygoje įkurtas Tvaraus verslo centras plės veiklą visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„SEB grupės bankuose Baltijos šalyse socialinė atsakomybė įgyvendinima pagal aiškią struktūrą, todėl galime įgyvendinti įvairius socialinius projektus taikydami gerosios verslo vadybos praktikos principus, ir tai vertina mūsų klientai ir ekspertai. Esame tikri, kad ateitį kuriame šiandien, todėl, norint, kad ji būtų geresnė, reikia kad dalyvautų visuomenė ir bendrovės. Atidarydami šį centrą, mes tikimės sustiprinti tvaraus verslo plėtrą visose trijose Baltijos šalyse“, – pasirašydamas trejų metų bendradarbiavimo sutartį sakė SEB Baltijos šalių tarnybos vadovas Davidas Teare‘as (David Teare). Pasak jo, SEB grupei socialiai atsakingas verslas reiškia, kad verslą reikia plėsti ir kurti taip, kad ne tik rytoj, bet ir po dešimties ar šimto metų bankas būtų organizacija, kuri vadovautųsi pagrindiniais skaidrumo principais, siekdama išsaugoti tvarią aplinką ateities kartoms.

Tvaraus veiklos centro veiklos sritys bus tyrimai, mokymas ir tvarios veiklos populiarinimas. Jei ligi šiol Latvijoje veikė kelios organizacijos ir bendrovės, rodydamos gerąją verslo praktiką ir tokiu būdu populiarindamos tvarios veiklos principus, tai centrui atvėrus duris bus žengtas dar vienas svarbus žingsnis į priekį – viena iš centro veiklos krypčių bus integruoti socialinės atsakomybės studijas į „ SSE Riga“ bakalauro ir magistro studijų programas. SEB grupės Baltijos šalyse suteikta finansinė parama „SSE Riga“ Tvaraus verslo centrui padės ne tik įgyvendinti teorinę ir tyrimų veiklą, bet ir bendradarbiauti su geriausiais srities specialistais ir užsienio ekspertais.

„Vis daugiau ir daugiau mokslinių tyrimų ir įvairių įmonių patirtis akivaizdžiai įrodo, kad geri darbai atsiperka. Tvaraus verslo centras įkurtas siekiant analizuoti ir skatinti šią verslo veiklos sritį. Į Latvijos bendrovių darbotvarkę įvesdami tvarios plėtros aspektą, tikimės sustiprinti ir šalies konkurencingumą“, – sako „SSE Riga“ rektorius Andersas Paalzowas (Anders Paalzow). Pasak jo, vienas svarbiausių centro tikslų bus suteikti bendrovėms verslo aplinkoje taikytiną metodinę medžiagą apie socialiai atsakingą verslą.

„SSE Riga“ Tvaraus verslo centro koordinatorės Maija Kāle teigimu, verslo socialinė atsakomybė jau yra tapusi daugelio Europos bendrovių bendra rizikos valdymo ir verslo augimo priemone. „Socialiai atsakingo verslo sąvoka nėra vien viešųjų ryšių priemonė, kaip neretai manoma. Klientai, darbuotojai, verslo partneriai reikliau vertina ne tik tiesioginę bendrovės veiklą, bet ir jos įtaką visuomenei apskritai“, – sako Maija Kāle.

Pasak jos, teorinėje literatūroje ir tarptautiniu mastu atliekamuose tyrimuose išsamiai aprašyti būdai, kaip socialinė atsakomybė tampa konkurenciniu motyvu. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad į bendrovių verslo strategiją įtraukus socialinės atsakomybės aspektą, taip pat į veiklą įtraukiant įvairias interesų grupes, bendrovės gali kurti naujas paslaugas, rasti naujas verslo sritis. Tvaraus verslo centro uždavinys – atverti duris į šias žinių sritis, kad Baltijos šalių darbdaviai galėtų suprasti savo pranašumus ir jais pasinaudoti.

2012 metais centras numato atlikti tvarios verslo veiklos tyrimus visose trijose Baltijos šalyse. Centras taip pat numato organizuoti įvairius švietimo ir socialiai atsakingo verslo srities žinių populiarinimo renginius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »