Ūkio ministerija siekia kuo greitesnio įmonių lėšų grąžinimo iš banko SNORAS

Publikuota: 2011 m. lapkričio 28 d. pirmadienis

Bankui SNORAS tapus nemokiam, jam keliama bankroto byla. „Dabar jau yra aišku, kokie bus tolimesni veiksmai dėl banko SNORAS. Indėlininkai atgaus apdraustą pinigų sumą, o lėšos, viršijančios draudiminę išmoką, bus sugrąžintos pagal kreditorių eilę ta dalimi, kuri liks, pardavus banko SNORAS turtą“, – sako ūkio ministras Rimantas Žylius.

Lietuvos Banko teigimu, banko SNORAS turtas yra mažesnis, nei banko įsipareigojimai, todėl dalis banko kreditorių gali neatgauti visų savo lėšų.

Ūkio ministerija dirbs su Finansų ministerija siekiant, kad banke SNORAS apdraustos įmonių lėšos būtų joms prieinamos kuo greičiau.

Kreditavimas įmonėms yra gyvybiškai svarbus. Todėl Ūkio ministerija su Invega ir Finansų ministerija, bendradarbiaudamos su komerciniais bankas ieško galimybių kaip galima greičiau perkredituoti įmonių lėšas kituose komerciniuose bankuose.

Rekomenduojame įmonėms, turinčioms draustas sumas banke SNORAS, kreiptis į Invegą konsultacijų telefonu 8 5 2107438 arba internetu www.invega.lt ir suteikti informaciją Invegai. Ši informacija yra reikalinga, siekiant sukurti įmonėms palankius sprendimus. Ūkio ministerija ir Invega nuolatos informuos apie sukurtas galimybes finansuoti apdraustas indėlių sumas.

Banko „Snoras“ veikla sukėlė daug nepatogumų verslui bei privatiems asmenims. Tačiau Ūkio ministerijos atlikta pirminė analizė rodo, kad tai stipriai nepaveiks visos Lietuvos ekonomikos makroekonominiu lygiu.

Skaičiuojama, kad privačios Lietuvoje registruotos įmonės gali neatgauti iki 240 mln. litų jų turimų indėlių banke SNORAS. Dar dalis įmonių yra nusipirkusios indėlių sertifikatus bei banko obligacijas, kurių vertė yra stipriai nukritusi. Nuostolių įmonės patirs, tai gali koreguoti jų investicinius ar plėtros planus, tačiau tai neturėtų padaryti didelės įtakos Lietuvos ekonomikai.

Pirminė analizė parodė, kad 30 įmonių dėl banko SNORAS bankroto grėstų nemokumas, jei įmonės nesiimtų papildomų mokumo atstatymo priemonių. Bendras visų šių įmonių nuosavas kapitalas sudaro 9,3 mln. litų (visų Lietuvoje registruotų įmonių nuosavas kapitalas sudaro 107 milijardus litų). Šios įmonės nekelia sisteminės rizikos Lietuvos ekonomikai. Bankų sistema išliko stabili, tad vartotojų ir įmonių kreditavimas ženkliai neturėtų keistis.

Tačiau suprasdama, kad net ir atskiros nedidelės įmonės yra svarbios – jos kuria Lietuvos gerovę ir darbo vietas – Ūkio ministerija kartu su Invega padės ieškoti galimybių įmonėms kredituotis kituose bankuose.

Lietuvos Vyriausybė nusprendė neskirti mokesčių mokėtojų pinigų visų banko kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Jei lėšos būtų skirtos, tai reikštų, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai būtų skiriami ir nežinomos reputacijos, ne Lietuvoje registruotam verslui gelbėti. Įmonės, registruotos ne Lietuvoje turi apie 840 mln. litų indėlių banke SNORAS. Iš jų 3 didžiausios įmonės banke laikė net 260 mln. litų indėlių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »