Žinomam ekonomistui Vladui Terleckui įteikta prestižinė Vlado Jurgučio premija

Publikuota: 2012 m. gruodžio 18 d. antradienis

Lietuvos mokslų akademijos visuotiniame susirinkime žinomam visuomenės veikėjui ir ekonomistui dr. Vladui Terleckui iškilmingai įteikta šių metų Vlado Jurgučio premija. Ją skiria Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija.

Vladui Terleckui premija skirta už monografiją „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915“. Joje gilinamasi į Lietuvos bankininkystę, jos užuomazgas ir raidą valdant carinės Rusijos imperijai.

„Vladas Jurgutis, pirmasis Lietuvos banko valdytojas ir buvęs Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas, yra pasakęs, kad tas, kuris nori teisingai suprasti dabartį ir tikslingai kurti ateitį, turi gerai pažinti praeitį. Apdovanotoji monografija „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915“ neabejotinai prisideda prie šio gero ir gilaus praeities pažinimo. Iš atskirų fragmentų skaitytojui prieš akis iškyla įdomus tyrinėto laikotarpio finansų pasaulio panoraminis vaizdas,“ – pasveikinęs premijos laureatą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas pasidžiaugė jau ne vienus metus vykstančiu turiningu bendradarbiavimu su Lietuvos banku, su kuriuo 2008 m. susitarta kartu skirti Vlado Jurgučio premiją. Šiuo metu jos dydis – 50 tūkst. litų.

Nuo įsteigimo pradžios Vlado Jurgučio premija įteikiama šeštą kartą. Šiemetinis laureatas dr. Vladas Terleckas ją gauna jau antrą kartą; pirmąją premiją mokslininkas pelnė 1999 m. už 1995–1999 m. išleistas knygas ir straipsnius apie Lietuvos bankininkystės istoriją.

1997 m. Lietuvos bankas, minėdamas Lietuvos banko įkūrimo ir Lito išleidimo 75 ąsias metines, įsteigė Vlado Jurgučio premiją, pabrėždamas profesoriaus, akademiko, pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Premija skiriama už reikšmingus darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »