„Po pastarosios finansų krizės bankų reputacija trumpam buvo sušlubavusi, tačiau tai buvo metas, kai intensyviai pradėjo steigtis startuoliai, kuriantys naujas, vartotojams patogesnes elektronines paslaugas“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų studijų programų vadovė, profesorė Gerda Žigienė.
Pasak G. Žigienės, taip į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos („FinTech“) sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius.
„FinTech“ – tai technologiniai sprendimai, susiję su finansais: atsiskaitymais, pinigų pervedimais, tarpusavio skolinimo platformomis, didžiųjų verslo duomenų analitika ar kitais finansiniais sprendimais, kurie palengvina ir pagreitina kai kurias operacijas.
„Lietuvos bankas dar šiais metais siekia pristatyti naujovę – momentinius mokėjimus, kurie būtų atliekami išmaniuoju telefonu per kelias sekundes. Lietuvos bankas ir trys mobiliojo ryšio bendrovės pasirašė ketinimų protokolą dėl momentinių mokėjimų plėtros“, – pasakojo G. Žigienė.
„Tai reiškia, kad užėję į mažą, senamiestyje įsikūrusią boutique krautuvėlę, kurioje nėra galimybės atsiskaityti banko kortele, jūs, piniginėje neturėdamas grynų pinigų, galėsite atsiskaityti per mobiliąją programėlę. Kitaip tariant, viskas, ko jums reikės – mobilusis telefonas“.
„Pasaulyje šios tendencijos vystosi taip pat sparčiai. Neseniai „Amazon“ atidarė parduotuvės Sietle beta versiją, kur nėra nei eilių, nei kasų. Parduotuvėje naudojami kompiuteriniai sensoriai, kurie identifikuoja pirkėjų pasirinktas prekes, o reikiamą mokėti sumą nuskaito pirkėjui išeinant iš parduotuvės per mobiliajame telefone esančią „Amazon Go“ programėlę“.
– „FinTech“ sugriaus tradicinę bankininkystę ar padės jai atrasti save iš naujo?, – paklausėme G. Žigienės.
– Kaip minėjau, finansų krizės metu suaktyvėjo įvairūs startuoliai, ėmę griauti tradicinės bankininkystės mechanizmus. Kai kurie bankai stengiasi patys investuoti į inovacijas, tačiau maži startuoliai yra lankstesni ir greitesni.
Kita vertus, tradicinė bankininkystė apima žymiai platesnį paslaugų spektrą, nei atskiros finansinių atsiskaitymų ar kitų operacijų programėlės, kurios kai kuriais atvejais kuriamos tik vienai ar kelioms operacijoms.
Taigi nors „FinTech“ revoliucija ir prasidėjo, kol kas nė viena pusė nėra visiškai dominuojanti ir galinti sugriauti kitą. „FinTech“ startuoliai maži ir lankstūs, bankai – dengia platų paslaugų spektrą ir turi vartotojų pasitikėjimą.
– Kokios tolesnės abiejų krypčių vystymosi perspektyvos?
– Bet kokiu atveju pokyčiai neišvengiami. „FinTech“ vystymosi pagreitis tik augs, ir tai neabejotinai turės vis daugiau įtakos tradicinei bankininkystei. Finansinės technologijos, tikėtina, turės daugiau įtakos tose srityse, kuriose galimos standartizuotos paslaugos – kaip mobilūs mokėjimai, tarpusavio skolinimosi platformos. O tradicinė bankininkystė išlaikys pozicijas ten, kur reikalingos platesnio spektro, į vartotojus orientuotos paslaugos ir infrastruktūra, tai yra, korporatyvinė bankininkystė, investicijų valdymas.
Matyčiau didelį sinergijos potencialą tarp šių dviejų sektorių. Bankams kurti finansines technologijas patiems yra sudėtingiau dėl jų tradicinės struktūros, tuo tarpu „FinTech“ startuoliai kartais turi ribotą priėjimą prie vartotojų ir dar nesusikurtą vartotojų pasitikėjimą. Tad šių dviejų segmentų kooperacija galėtų sukurti pridėtinę vertę, kas, ko gero, artimoje ateityje yra neišvengiama.
– Ar ruošiant finansų specialistus spėjama su technologijų raida?
– Finansų kvalifikacijos srityje tendencijos tos pačios. Finansų analitikai, investicijų analitikai neišvengiamai turės į finansines žinias integruoti ir technologines žinias. CFA institutas neseniai paskelbė, kad nuo 2019 metų laikantieji CFA („Chartered Financial Analyst“) egzaminus susidurs su naujovėmis, nes į CFA sertifikato turinį be finansinių žinių bus įtrauktos tokios temos kaip „Big data analysis“, „Blockchain“, „FinTech“.
KTU ekonomikos ir verslo fakultete paruošta nauja, pagal CFA turinį orientuota magistro programa, suteikianti galimybę eiti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis. Kadangi KTU neseniai pristatė didžiųjų verslo duomenų analitikos („Big data“) magistro programą, įstojusieji į finansus galės ne tik kelti savo kaip finansų analitiko kvalifikaciją pagal CFA turinį paruoštoje programoje, bet rinktis ir „Big data“ kaip dalį studijų turinio. Tokiu būdu būsimieji absolventai bus visiškai pasiruošę ateities karjeros iššūkiams.