12 didesnių ir 34 ne tokie reikšmingi naujų virusų sukelti incidentai – toks praėjusių metų programų kenkėjų „derlius“. Ekspertų teigimu, sparčiai gausėjo programų, kurių kūrėjai tikriausiai turėjo komercinių tikslų.

12 didesnių ir 34 ne tokios reikšmingos naujų virusų sukeltos „epidemijos“ – toks, kaip teigiama Informacinių sistemų apsaugos firmos Kasperskio laboratorija paskelbtoje apžvalgoje, programų kenkėjų derlius užderėjo praėjusiais metais. Kasmetinėje kompiuterių virusų apžvalgoje pateikiama informacija apie didžiausius 2002 metais virusų sukeltus incidentus, ekspertų vertinimai apie jų kūrimo ir plitimo tendencijas bei prognozės – kaip situacija gali klostytis ateityje. Pamėginkime remdamiesi jų pateikta informacija ir mes apžvelgti praėjusių metų įvykius keliais aspektais: kokios programos kenkėjos buvo labiausiai paplitusios ir kokie „kirminai“ šliaužiojo tinkle, kokie virusai puolė mūsų kompiuterius, kas mėgino įsilaužti į mūsų virtualią erdvę apsimetę Trojos arkliais. Nauji kenkėjai veikė kartu su jau anksčiau pažįstamais „Sircam“, „Hybris“, „Magistr“, CIH, „BadtransII“, „Thus“ ir kitais, kaip sakoma, senais, tačiau nelabai mielais pažįstamais. Pirmieji nekviesti svečiai – „Flash“ virusas LFM ir virusas „Donut“ pasirodė jau sausio mėnesį. Pastarasis ypatingas tuo, kad pirmą kartą plitimui buvo pasinaudota .NET. technologija. Tačiau pirmieji – nebūtinai atkakliausi, vėliau nebuvo užregistruotas nė vienas su jais susijęs incidentas. Gegužę buvo aptikti tinklo „kirminai“ „Spida“, užkrečianti SQL serverius, ir „Benjamin“. Pastarasis buvo savotiškas pranašas – netrukus pasirodė visa programų kenkėjų šeimynėlė, kuri ėmė nepaliaujamai atakuoti „KaZaA“ failų mainų srityje. Nesiliovė ir „Linux“ vartotojų atakos. Teiginius, kad pastaroji OS apsaugota nuo bet kokių programų kenkėjų sugriovė „kirminas“ „Slapper“, kuris vos per keletą dienų užkrėtė tūkstančius „Linux“ sistemų visame pasaulyje. Toks pats likimas ištiko „FreeBSD“ vartotojus – rugsėjį aptiktas „Scalper“ taip pat išplito gana plačiai. Sparčiai gausėjo ir tokių programų kenkėjų, kurių kūrėjai, reikia manyti, turėjo konkrečių komercinių tikslų – nugvelbti konfidencialią informaciją, pinigus, prieigos prie interneto slaptažodžius ir kt., kurie vartotojams atnešė apčiuopiamų nuostolių. Neginčijamu lyderiu pagal sukeltų incidentų skaičių 2002 metais yra internetu plintantis kirminas „Klez“ – aptiktas dar 2001 m. spalio pabaigoje. Jis daugiau kaip metus išliko labiausiai išplitusių pavojaus kėlėjų sąraše. Beje, tai pirmas kartas kompiuterių virusologijos istorijoje, kai programa kenkėja taip ilgai išsilaikė dešimtuko viršūnėje. Kita vertus, aktyviausiai darbavosi dvi iš dešimties šio viruso atmainų – „Klez.H“ ir „Klez.E“. Kad ir kaip ten būtų, Kasperskio laboratorijos specialistai teigia suskaičiavę, kad šešis iš dešimties užregistruotų virusais užkrėstų kompiuterių įveikė būtent „Klez“. Artimiausias šio viruso varžovas – taip pat internetu plintantis „Lentin“, nors nuo lyderio atsilieka tris kartus, pasak Kasperskio laboratorijos specialistų, ateityje gali išsiveržti į pirmąją „turnyrinės lentelės“ vietą. Tokias prielaidas jie daro dėl to, kad per paskutinius tris mėnesius „Lentin“ jau ėmė lenkti „Klez“ pagal sukeltų incidentų skaičių. Specialistų skaičiavimais, trečioje vietoje yra „Tantanos“ (taip pat žinomas „Bugbear“ vardu) virusas. Štai kaip atrodo labiausiai paplitusių 2002 m. virusų dešimtukas: Praėjusių metų pabaigoje, rašoma apžvalgoje, buvo pastebėta įdomi tendencija – anksčiau beveik 100 proc. visų incidentų atitekdavo vienam, daugiausia trims virusams, tačiau paskutiniais pereitų metų mėnesiais vis daugiau bėdų sukeldavo virusai, užimantys anaiptol ne viršutines lyderių sąrašo eilutes. 2002 metų gruodį šis rodiklis pasiekė net 62 proc. Taigi specialistai daro išvadą, kad suaktyvėjusi vartotojų gynyba gerokai apribojo tokių virusų kaip „Klez“, „Lentin“ ir „Tanatos“ veiklą. Tačiau bendro incidentų skaičiaus sumažėjimo nebuvo – vietą tų, nuo kurių išmokome apsisaugoti, užėmė kitos programos kenkėjos. Kiekvienai iš jų tenka tik nedidelė dalis vartotojams sukeltų nemalonumų, tačiau jų pačių – daug. Programų kenkėjų būta įvairių tipų. Kokios iš jų buvo aktyviausios ir kokias išvadas dėl to daro specialistai, kokias kompiuterines grėsmes jie įžvelgia ateityje – papasakosime artimiausiu metu.