Svarbesni praėjusių metų pokyčiai – kriminaliniai nusikaltimai internete, aktyvi virusų kūrėjų ir įsilaužėlių veikla. Tačiau tuo pačiu metu išaugo antivirusinių bendrovių ir policijos veiklos aktyvumas, todėl dažniausiai kompiuterių nusikaltėliai buvo pagauti ir nuteisti. Reklamos sistema „AdWare“ 2004-aisias metais tapo viena iš rimčiausių kompiuterių saugumo problemų. Antivirusinės įmonės buvo priverstos diegti apsaugos nuo „AdWare“ sistemas. Pašto srautai buvo užpildyti el. šiukšlėmis, todėl buvo neįmanoma dirbti be saugumo priemonių.

Draugystę siūlantis virusas – vis tiek virusas

Kiekviena kenksmingų programų kūrėjų karta pasinaudoja pirmtakų patirtimi. Pavyzdžiui, viruso „Lovesan“ kūrėjai pasinaudojo operacinių sistemų apsaugos spragomis, kad užkrėstų neapsaugotą įrangą internete. Be to, virusas gali pakliūti į serverį, kai atnaujinama „Windows“ operacinė sistema. El. šiukšlių sistema veikiantis virusas „Sobig.f“ sumušė visus iki šiol buvusius rekordus (šiuo virusu buvo užkrėstas kas dešimtas el. laiškas). Šis virusas sukėlė grandininę reakciją: kiekvienas naujas kirmino variantas sukurdavo užkrėstų kompiuterių tinklą, kuris sukeldavo naują epidemiją. Kai 2003 metais pasirodė virusas „Swen“, niekas neįtarė, jog gali kilti problemų: virusas atrodė kaip priemonė, kuria išsiunčiami masiniai pranešimai. Viruso paplitimą lėmė socialinė inžinerija. Tai būdas aprašyti „ne technines spragas“ apsaugos sistemoje: kartu su virusiais ir kirminais jis apsukdavo aplink pirštą nieko neįtariančius vartotojus ir paleisdavo užkrėstas programas. Virusas „Swen“ pasiekdavo internautus kompanijos „Microsoft“ pranešimu, kuriuo raginama uždaryti operacinių sistemų spragas. Viruso kūrėjai pasinaudojo augančiu vartotojų poreikiu apsaugoti savo kompiuterius nuo nesankcionuoto įsilaužimo.

Kai kurie kompiuterių virusai, pavyzdžiui, „Sasser“, „Padobot“, „Bobax“, 2004 metais naudojo apsaugos sistemų spragas kaip vienintelį būdą plisti iš vieno kompiuterio į kitą, nenaudodamai „tradicinių“ metodų. Kiti virusai – „Plexus“, taip pat „Bagle“, „Netsky“, „Mydoom“ virusų variantai – pasinaudodami apsaugos sistemų spragomis, užkrėsdavo kompiuterius kitais metodais, pavyzdžiui, siųdami masinius pranešimus, naudodami serverio resursus (P2P technologiją). Dauguma sėkmingų virusų yra skirtingų puolimų grandis. Vis daugiau tokių grandžių yra programos Trojos arklys komponentai. Paprastai Trojos arklys patenka į sistemą kartu su virusu arba kirminu. Ši programa pati nesidaugina ir negali užkrėsti kitų kompiuterių, todėl manoma, jog jie yra mažiau pavojingi, negu virusai ir kirminai. Tačiau jos padaryta žala gali būti neprognozuojama ir didelė. Trojos arklys tampa vis sudėtingesnis ir naudojamas nusikalstamiems tikslams.

Virusai plinta ir per greitųjų žinučių tinklus

2004-aisiais metais pasirodė kenskinga programa „Mitglieder“. Tūkstančiai trumpųjų žinučių programos (ISQ) vartotojų gavo pranešimus su nuoroda į tinklalapį, kuriame yra kenksminga programa. „Mitglieder“ pasinaudojo dviejomis spragomis „Micrososft“ interneto naršyklėje ir taip galėjo paleisti serverį be vartotojo žinios. Po to virusas atidaro jungtį, kad gautų el. paštą. Užkrėstos tinklo programos tapo „zombiais“, kurie platina el. šiukšles internete. „Mitglieder“ – tai atskira kenksminga programa, kuri primena el. šiukšlių platinimą.

Praėjusiais metais pirmą kartą iškilo pavojus mobiliųjų įrenginių saugumui. Pirmasis mobiliųjų telefonų virusas „Cabir“ pasirodė birželį. Tai buvo „konceptualus projektas“, kuris įrodė, jog galima sukurti virusus ir mobiliesiems telefonams. Viruso kūrėjai pasivadino 29A. Liepą dienos šviesą išvydo tų pačių kūrėjų naujas virusas „Duts“, rugpjūtį – Trojos arklys „Brador“. Mobiliųjų įrenginų skaičius auga diena iš dienos, taip pat – bevielio ryšio technologijų naudojimas (802.11b, „Bluetooth“ ir t.t.). Tokia įranga pakankamai sudėtinga – ji naudoja IP serverius, turi prieigą prie interneto, gali būti jungiama prie korporatyvinių tinklų, nuotoliniu būdu prie kitų įrenginių ir tinklų. Tokiuose įrenginiuose saugoma konfidenciali informacija, todėl jie tampa įsilaužėlių taikiniu.

Liepos mėnesį paauglys iš Vengrijos, pasivadinęs „Laszlo K“, pripažintas kaltu, nes platino kirminą „Magold.a“, kuris 2003-iaisiais metais Vengrijoje sukėlė epidemiją. Paauglys nuteistas dvejiems metams lygtinai ir turėjo sumokėti 2 400 JAV dolerių teismo išlaidų. Tą patį mėnesį kompiuterių technikas iš Taivanio buvo sulaikytas ir nuteistas Ispanijoje už Trojos arklio „Cabrotor“ platinimą. Oskaras Lopesas Hinarėjus buvo nuteistas kalėti dvejus metus. Be to, sulaikyti nusikaltėliai Tailande, Kanadoje, Rumunijoje. Rugpjūtį paauglys Džefris Li Parsonas iš Minesotos buvo apkaltintas dėl kirmino „Lovesan.b“. Virusų ir kirminų platinimas kelia grėsmę kompiuterių saugumui visame pasaulyje. Todėl šalių vyriausybės vienijasi, kad operatyviai sulaikytų nusikaltėlius. Pavyzdžiui, spalio mėnesį tuo pačiu metu šešiose šalyse sulaikyti dvidešimt aštuoni asmenys ir apkaltinti asmeninių duomenų vagyste. Sulaikymo operacijoje dalyvavo JAV žvalgyba, Didžiosios Britanijos Nacionalinis kovos su nusikalstamumu komitetas, Karališkoji raitoji policija (Kanada), Europos policijos biuras ir policijos agentūros Baltarusijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir Ukrainoje. Nesenai Didžiojoje Britanijoje sulaikytas sukčius iš Rusijos ir apkaltintas asmeninių duomenų vagyste, neteisėtu duomenų nuskaitymu iš mokėjimo kortelių.