5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie planšetinį kompiuterį

Publikuota: 2015 m. spalio 6 d. antradienis

Nors neretai kalbama, neva planšetiniai kompiuteriai praranda savo populiarumą, tačiau remiantis tyrimų kompanijos „Gfk“ duomenimis, Lietuvoje „premium“ klasės planšečių pardavimai pastaraisiais metais auga. Naudotojai vis dažniau ieško greitų ir stilingų įrenginių, kurie palengvintų jų gyvenimą bei suteiktų galimybę kokybiškiau dirbti ar leisti laisvalaikį.

Kaip teigia Audrius Granickas, „Samsung“ produktų ekspertas, per pirmąjį šių metų pusmetį aukščiausios klasės planšetinių kompiuterių pardavimai išaugo daugiau nei 19 procentų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Technologijų kompanijos suvokdamos kintančius žmonių poreikius bei norą savo brangų laiką leisti kokybiškais įrenginiais, siekia pagaminti kuo funkcionalesnes planšetes. Galbūt todėl jos išgyvena savotišką renesansą.

Visų akys į ekraną

Ko gero daug kas pritars, kad planšetinis kompiuteris, turintis prastos kokybės ekraną, skamba kažkaip paradoksaliai. Juk, ekranas – tai viena svarbiausių sudedamųjų planšetės dalių. „Naujausi planšetiniai kompiuteriai jau atkuria UHD vaizdą. UHD įrenginiai gali rodyti žymiai detalesnį vaizdą nei FHD ar LCD ekranai“, – sakė A. Granickas.

Anot jo, verta ieškoti ekranų, kuriuose pritaikyta „Super AMOLED“ technologija – tuomet vaizdas išliks ryškus nepriklausomai nuo apšvietimo: „Svarbiausia, kad ekranas nevargintų akių. Naujausiuose planšetinių kompiuterių modeliuose, tokiuose, kaip „Galaxy Tab S2“ įdiegtos funkcijos nustatyto tinkamiausią ekrano ryškumą priklausomai nuo aplinkos. Todėl akys nepavargsta net ir labai ilgai žiūrint į ekraną. Žmogui patogu skaityti, žiūrėti filmus ar užsiimti kita sau malonia veikla.“

Dydis ir svoris nemažiau svarbu

Kokio dydžio planšetę rinktis, čia jau jūsų reikalas spręsti. Tačiau, kaip teigia, A. Granickas, žmonės dažnai linkę įsigyti vidutinio dydžio planšetes, kurių ekrano įstrižainė varijuoja nuo 9 iki 10 colių. Toks planšetės dydis patogus vaizdo turinio peržiūroms, naršymui bei darbui. „Ne visada galime su savimi nešiotis kompiuterį ir juo labiau į krepšį neįsidėsime televizoriaus, tad vidutinio dydžio planšetė tampa puikus jų pakaitalas kelionėse, žiūrint filmą ar dirbant.“

Anot eksperto, dabar ir vidutinio dydžio planšetės yra kompaktiškos, nes gamintojai taikydami naujausias technologijas sugeba pagaminti jas itin plonas ir lengvas: „Logiška, kad kuo didesnė planšetė, tuo daugiau ši turėtų sverti, tačiau svoris priklauso ir nuo kitų dalykų, pavyzdžiui, nuo to, iš kokių medžiagų pagamintas įrenginio korpusas ar kokie komponentai jame integruoti. Šiuo metu ploniausia ir lengviausia savo dydžio kategorijoje - „Tab S2” planšetė sverianti apie 350 gramus. Keliaujant ar skubant iš vieno susitikimo į kitą, tai ganėtinai svarbus faktorius, palengvinantis žmogaus dieną.“

Raktinis žodis  - produktyvumas

„Faktas, kad nuo „Tab S“ pasirodymo pernai planšečių rinka tik auga, leidžia manyti, kad šie įrenginiai jau kuris laikas nebėra laikomi vien papildomais technologijų mylėtojų „žaisliukais“. Rinkoje atsirado vietos planšetėms, kurios gali būti laikomos ne ką prastesniu darbo įrankiu nei kompiuteris -  jose galima rasti integruotą „Microsoft Office Solutions“ programinę įranga: „Microsoft Word“, „Excel“ ir „PowerPoint“. Visa tai leidžia tvarkyti įvairius dokumentus ar netgi pasiruošti prezentacijai“, – sakė A. Granickas.

Darbui padeda ir tokios funkcijos, kaip „Multitasking“, kai planšetėje iš karto gali veikti keletas programėlių. Arba „Pop-Up Window“, kuri suteikia galimybę kelias aplikacijas patogiai valdyti tuo pačiu metu.

Interneto ryšio galimybės

Dažnas planšetę mėgsta dėl to, kad tai patogus įrenginys naršyti (dėl didesnio ekrano tai daryti tikrai patogiau nei išmaniajame telefone). Tad perkant planšetinį kompiuterį verta atkreipti dėmesį, kokį interneto ryšį jis gali palaikyti. „Modeliuose, kuriuose integruotas Wi-Fi modulis, interneto ryšiu galima naudotis bet kur, kur yra Wi-Fi prieiga. Tačiau žmonėms planšetės prireikia ne tik namuose ar nemokamą belaidį internetą siūlančiose miesto erdvėse, bet ir sode, parke ar kelionės metu. Tuomet verta paieškoti planšetinio kompiuterio palaikančio 3G arba šiuo metu sparčiausią 4G ryšį“, – pabrėžė A. Granickas.

„Jei planšetinį kompiuterį planuojate naudoti didelės mobiliojo interneto spartos reikalaujančioms veikloms, pavyzdžiui, tiesioginėms transliacijoms, vaizdo skambučiams, konferencijoms, aukštos kokybės vaizdo medžiagos parsisiuntimui, jos peržiūrai ir panašiai, derėtų pamąstyti apie 4G internetą  palaikantį įrenginį“.

Papildomo turinio galimybės ir draudimas

Ir vis dėlto, norint savo planšetę paversti dar funkcionalesne, visada yra galimybė atsisiųsti tam tikras aplikacijas ar papildomas programas. „Dažniausiai pačios geriausios programėlės, elektroniniai žurnalai ir kitas turinys būna mokamas. „Prieš įsigyjant planšetę, vertėtų pasidomėti, galbūt gamintojai siūlo specialius paketus, kad klientas turėtų galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis nemokamai. Pavyzdžiui, mūsų kompanija siūlo „Galaxy Care“ paketą, į kurį įeina populiarios laisvalaikio ir darbo programėlės“, – pasakojo A. Granickas.

Galiausiai, rekomenduotina pasidomėti ir įrenginio draudimo galimybėmis. Jas Lietuvoje siūlo mobiliojo ryšio operatoriai. Kol kas vienintelė iš technologijų kompanijų siūlanti iš karto nuo vandens žalos bei ekrano dūžių apdraustas planšetes yra „Samsung“, todėl naujausių kompanijos planšečių pirkėjai papildomų pinigų draudimui gali nebekrapštyti.

Taigi, jei norite įsigyti įrenginį, kuris būtų patogesnis už asmeninį kompiuterį, mobilesnis už televizorių ar netgi našesnis nei kai kurie išmanieji telefonai, ieškokite tinkamos planšetės.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »