Japonija – šalis, garsi naujausiais technologiniais išradimais, ypač, medicinos srityje. Apie naujausius iš jų.

Dirbtinė akis neregiams Japonijos Gumo nacionalinio technologijų koledžo mokslininkai ketina paversti bevielio ryšio telefoną „dirbtine akimi“. Jie išrado prietaisą, padedantį neregiams orientuotis nežinomoje aplinkoje. Kurtiesiems neregiams kuriama speciali signalinė sistema, kuri jau buvo išbandyta kelių eksperimentų metu. Prietaiso pagrindą sudaro bevielio ryšio telefonas su integruota skaitmenine fotokamera. Kameros daromos nuotraukos pasirodo vaizdo telefono ekrane kitame linijos gale. Ekraną stebintis „dispečeris“ apibūdina prietaiso savininkui aplinką, kurioje jis atsidūrė. Jei neregio klausa yra gera, jis gali išklausyti informaciją telefonu. Tuo tarpu kurtieji neregiai turi gauti ją „raštu“. Eksperimento metu „dispečeris“ įvesdavo informaciją apie aplinką į kompiuterį, kuris paversdavo šį tekstą Brailio raštu surašytu tekstu. Ant kurčiųjų neregių kaktos ir nugaros pritvirtinami du komplektai iš šešių mažylio piršto dydžio vibrovarikliukų. Su jų pagalba kompiuterio perduodamas tekstas Brailio raštu atsispindėdavo ant eksperimento dalyvių odos, taip jie galėjo atpažinti prieš juos stovinčius daiktus. Ligonių apžiūra „iš vidaus“ Japonijoje sukurta technologija, leidžianti gydytojams stebėti savo ligonius „iš vidaus“, kuriant jų virtualius trimačius antrininkus. Dzikėjaus medicinos universiteto mokslininkams pavyko praturtinti magnetinės rezonansinės tomografijos metodą kompiuterine grafika ir stereokino teatru. Darbo principas grindžiamas žmogaus skenavimu magnetiniais laukais ir radijo bangomis. Šis būdas yra daug tikslesnis ir mažiau kenksmingas nei rentgeno spinduliai. Gauti parametrai įvedami į kompiuterį, kuris akimirksniu sukuria iš jų permatomą „kiborgą“, kurio trimatis vaizdas pasirodo plačiame stereoekrane. Tiriamas žmogus tuo tarpu gali daryti bet kokius judesius, o jo kompiuterinis antrininkas tiksliai juos atkartos, tuo tarpu gydytojai galės pažvelgti į jo skeletą, atskirai ir kartu įvertinti ligonio raumenų, kraujagyslių ir nervų sistemas. Nuo šios savaitės pradžios anatominis kino teatras atidarytas Japonijos ateities mokslo muziejuje tiek specialistams, tiek smalsautojams. Lankytojams siūloma „nuodugniai ištirti“ virtualų moters modelį, pažvelgti į jos daugelį kartų padidintą pulsuojančią širdį, „pasivaikščioti“ smegenų vingiais. Japonija turi daugiausia valiutos atsargų Iki balandžio pabaigos Japonijos valiutos atsargos padidėjo 3,26 milijardo JAV dolerių, ir sudarė 499,4 milijardo JAV dolerių, išstumdamos šią valstybę į pirmą vietą tarp viso pasaulio valstybių ir teritorijų. Naujausiais duomenimis, po Japonijos didžiausių valiutų atsargų reitinge eina Kinija, Taivanas, Pietų Korėja ir Honkongas. Japonijos aukso ir valiutos atsargų augimas susijęs su tuo, jog pastaraisiais mėnesiais Japonijos centrinis bankas reguliariai rengia intervencijas į valiutų rinkas, siekdamas sustabdyti nuolatinį jenos kurso augimą JAV dolerio ir euro atžvilgiu. Stipri jena nepalanki Japonijos eksporto sektoriui, kuris tradiciškai yra svarbiausias šalies ekonomikos variklis.