Šią savaitę daugybė Lietuvos įmonių ir privačių asmenų susidurė su virusų atakomis. Naujausiame „Respublikos“ priede „Infoteka“: apie tai, kaip apsisaugoti nuo virusų.
Gegužės mėnesį internete karaliavę kompiuteriniai virusai "Fizzer" ir "Sobig", taip pat ūmia viruso "Bugbear.B" epidemija prasidėjusi vasara verčia vartotojus rimčiau susirūpinti asmeninių kompiuterių antivirusine apsauga. Ne visi tai žino, tačiau internete esama neblogų visiškai nemokamų apsaugos nuo virusų priemonių.
Apie metus iki šiolei trukęs palyginti ramus laikotarpis kiek atbukino tiek antivirusinių programų gamintojų, tiek ir pačių vartotojų dėmesį antivirusinei apsaugai. Prieš tai kildavusiai didesnei kompiuterinių virusų epidemijai plisti buvo naudojami psichologiniai veiksniai ir kitokios gudrybės, o dabartinė virusų banga jau naudojasi paprasčiausiai antivirusinių programų, sistemų administratorių ir vartotojų aplaidumu: virusai tiesiog yra "gudresni" technologiškai, o savo esme beveik niekuo nesiskiria nuo anksčiau sukurtų.
Juokinga, bet praeitos savaitės gale per 400 000 kompiuterių užkrėtęs "Bugbear.B" plinta prie el. pašto žinučių prikabintuose vykdomuosiuose failuose - tokį plitimo būdą turėtų sustabdyti ir pačios primityviausios antivirusinės programos, o ir vartotojai jau turėtų būti įsisąmoninę, kad atidarinėti tokius "Attachment" - tikrai pavojinga.
Paguodžianti detalė - kad antivirusinių programų kūrėjai tapo daug operatyvesni ir jau kitą dieną po viruso pasirodymo sugeba atnaujinti savo programų virusų duomenų bazes. Todėl vartotojams rekomenduotina taip suderinti antivirusines programas, kad jos kasdien atsisiųstų iš interneto informaciją apie naujus virusus.
Apsaugos nuo virusų programos
Verslo vartotojams - įmonėms, organizacijoms ir pan. struktūroms - vienintelė patikima apsaugos nuo kompiuterinių virusų priemonė yra komercinės antivirusinės programos. Šiuo metu populiariausios yra "Norton Antivirus", "McAfee ViruScan", "Panda Antivirus", "Kaspersky Antivirus". Jos kiek skiriasi savo kaina, tačiau veikimo principas ir kokybė visų yra panaši. Tiesa, paminėtina, kad šios modernios antivirusinės programos gali stabdyti senesnių kompiuterių darbą. Minėtomis ir kitomis programomis prekiauja beveik visos nespecializuotą programinę įrangą Lietuvoje parduodančios bendrovės.
Kai kurios įmonės yra linkusios naudotis antivirusiniais filtrais el. pašto serveriuose, tokią paslaugą siūlo ir interneto paslaugas teikiančios bendrovės. Tokia apsauga - pakankamai patikima, tačiau saugo tik nuo el. paštu plintančių virusų (o plitimo būdų esama ir kitokių).
Daug geresnė situacija privatiems, nekomerciniams kompiuterių vartotojams - daugiausia tiems, kas turi kompiuterius namuose. Jie gali rinktis mažiausiai iš trijų nemokamų, bet geros kokybės antivirusinių programų - "AVG Antivirus" (
www.grisoft.com), "AntiVir" (
www.free-av.com), "Avast" (
www.avast.com). Internete esama ir daugiau nemokamų privačiam naudojimui antivirusų. Tokios antivirusinės programos dažniausiai paprašo vartotoją užsiregistruoti - pateikti internetu informaciją apie save. Komerciniams vartotojams, deja, tokios nemokamos alternatyvos nėra.
Kitos priemonės
Tačiau bet kuris vartotojas - komercinis ar nekomercinis - gali pasinaudoti antivirusinių programų gamintojų siūlomomis papildomomis paslaugomis. Tiesa, jos nelabai tinkamos kasdienei antivirusinei apsaugai, bet gali pagelbėti įtarus kompiuteryje jau esant virusą.
Antivirusų gamintojai siūlo konkrečių virusų gydymo priemones - atskiras programėles, galinčias išvalyti iš kompiuterio, pavyzdžiui, kad ir "Bugbear.B". Garsiausia tokiomis programėlėmis yra kompanija "Symantec" - "Removal tools" pavadintas programas galima rasti jos tinklapyje
securityresponse.symantec.com. Čia taip pat esama ir instrukcijų, kaip jomis naudotis.
Kita alternatyva - gana naujas reiškinys, pradėjęs populiarėti tik pernai. Kompiuterio skenavimas internetu trunka palyginti ilgai, tačiau gali aptikti ir pašalinti jau ne vieną, o beveik visus žinomus virusus. Tokia paslauga dažniausiai irgi būna nemokama. Populiariausios skenavimo internetu sistemos - "Panda ActiveScan" (
www.pandasoftware.com/activescan), "Trend Micro Online Virus Scan" (
housecall.antivirus.com). Deja, šios sistemos visiškai neatstoja antivirusinių programų - jos negali nuolat kontroliuoti kompiuterio "sveikatos".
Pastaraisiais metais labiausiai plinta elektroninio pašto virusai, tad vartotojams tiesiog reiktų nepamiršti, kad pavojinga yra atidarinėti bet kokius su žinutėmis gaunamus failus (virusai sugeba apgaudinėti vartotojus, tad prikabinti infekuoti failai gali apsimesti esą DOC, JGP, GIF ir pan. failai). Saugiausia būtų atidarinėti tik tuos failus, apie kurių gavimą iš anksto yra susitarta. Siuntėjo patikimumas gali nieko nereikšti, nes jei asmens, nuo kurio gaunamas laiškas, kompiuteris yra infekuotas, virusas gali iš jo išsiuntinėti užkrėstas žinutes ir be vartotojo žinios.
Skaitykite „Infoteką“ internete
www.infoteka.lt