Žmogaus teisių stebėjimo institutas ne kartą buvo atkreipęs dėmesį į problemas, susijusias su šiurkščiais teisės į privatų asmens gyvenimą pažeidimais . Paskutiniu metu išaiškėjo skandalingi asmenų privataus gyvenimo sekimo faktai „Lietuvos telekome“.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas ne kartą buvo atkreipęs dėmesį į problemas, susijusias su šiurkščiais teisės į privatų asmens gyvenimą pažeidimais. Paskutiniu metu išaiškėjo skandalingi asmenų privataus gyvenimo sekimo faktai „Lietuvos telekome“.
VSD vadovas Arvydas Pocius žurnalistams teigė, kad bendrovės turima įranga nebūtina jos veiklai, ja gali būti kaupiama perteklinė informacija ir tai gali sukelti tam tikrą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Lietuvos telekomo“ Rizikų valdymo departamento direktorius žurnalistams tvirtino, kad „sukčių gaudykle“ vadinama įranga bendrovės veiklai yra būtina, todėl jos atsisakyti nesiruošiama. Ketvirtadienį spaudos konferencijoje dalyvavę bendrovės darbuotojai pakartojo, kad įranga reikalinga, norint užkirsti galimus telekomunikacinio ryšio komercinio sukčiavimo atvejus.
„Lietuvos telekomo“ Ryšių su visuomene ir komunikacijos skyriaus vadovo Valdo Kaminsko žodžiais, turima technika labiausiai reikalinga sekant tarptautinių skambučių linijas. Anot jo, kadangi pastarųjų pokalbių kainų tarifai yra brangūs, pasaulyje nelegalus tarptautinio telekomunikacinio ryšio verslas klesti. ACB-ITSS tipo įranga fiksuoja kiekvieną žmogaus, besinaudojančio telefonu, mygtuko paspaudimą. Tokiu būdu DTMF signalais užfiksuojamos rinktų numerių sekos: tai ir telefonų numeriai, telefoninės bankininkystės signalai, netgi atsitiktiniai paspaudimai.
Šiomis dienomis paskelbta, kad Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl „Lietuvos telekomo“ veiksmų. Pripažinta, kad šioje įmonėje duomenys apie privačius asmenų pokalbius, taip pat kiti, asmenų privatų gyvenimą liečiantys duomenys, buvo kaupiami ir saugojami be teisėto pagrindo, tačiau be kaltės, atsitiktinai.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkus stebina tokie Generalinės prokuratūros sprendimo motyvai. Padaryti išvadą, kad „Lietuvos telekomo“, kaip juridinio asmens, ir šios bendrovės administracijos veiksmuose nėra kaltės, galima tik tuo atveju, jei šios bendrovės administracijos atstovai yra nepakaltinami. Iš bendrovės atstovų tvirtinimų matyti, kad bendrovėje sąmoningai buvo įrengti techniniai įrengimai sekti asmenis, kai jie bendrauja telekomunikacijos priemonėmis ir perduoda kitą privačią informaciją. Dar daugiau: bendrovė nurodo, kad įrangą įrengė ne atsitiktinai, o sąmoningai – gaudyti sukčius, t.y., persekioti asmenis, kurių veikla pažeidžia bendrovės komercinius interesus.
Bendrovės ir atitinkamų administracijos atstovų veiksmus Generalinė prokuratūra turėjo vertinti mažiausiai trijų straipsnių požiūriu:
167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas
1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
295 straipsnis. Neteisėtas specialios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti
Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialią techniką žmogui sekti, informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
294 straipsnis. Savavaldžiavimas
1. Tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Daugiau apie „Lietuvos telekomo“ skandalą žiūrėkite>>>