Oficiali Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko interneto svetainė

El. vyriausybė ir gyventojai>>>

El. vyriausybė ir verslas>>>

Tyrimų duomenimis, labiausiai išsivysčiusių el. vyriausybės sistemų esama Švedijoje, Austrijoje ir D. Britanijoje. Pastaruoju metu el. vyriausybė sėkmingai funkcionuoja ir Islandijoje bei Vokietijoje.

Šiaurės ministrų tarybos 2005 m. išleistoje ataskaitoje teigiama, kad daugelyje Baltijos regiono šalių el. vyriausybės paslaugos populiarios bei paplitusios, o valstybinių institucijų teikiamos paslaugos prieinamos ir sąveikiuoju (angl. interactive) režimu.

Sąraše, kuriame išvardijama 20 pagrindinių gyventojų komunalinio aptarnavimo paslaugų, daugiau kaip pusė gali būti teikiama internetu visose Skandinavijos šalyse ir... Estijoje.

Estijoje el. valdžios paslaugų lygis ganėtinai aukštas – 63 proc. Kitaip tariant, iš 100 proc. visų sąraše minimų paslaugų, kurias valstybė teikia savo piliečiams, 63 proc. prieinami prijungties (angl. online) režimu. El. vyriausybės paslaugų prieinamumas Estijoje daugiau kaip 20 proc. lenkia vidutinį Europos šalių rodiklį – 41 proc. Tiesa, Estija kol kas atsilieka nuo lyderės Švedijos, kurioje net 74 proc. visų el. valdžios paslaugų yra prieinamos internetu. Lietuvos gyventojams internetu teikiama tik 40 proc. galimų teikti paslaugų. Artimiausiose mūsų kaimynėse Lenkijoje ir Latvijoje el. valdžios paslaugų rodikliai žymiai mažesni, t. y. 10 ir 5 proc.

El. vyriausybė ir gyventojai

Kas ketvirtas Baltijos regiono gyventojas lanko vyriausybės interneto puslapius, kuriuose ieško informacijos apie visuomenės institucijas ir jų vykdomą veiklą. Islandai dažniausiai naudojasi vyriausybės interneto svetainėmis – 56 proc. Islandijos gyventojų ieško ir randa informaciją, 30 proc. savo kompiuteryje išsisaugo įvairias dokumentų formas, 19 proc. siunčia užpildytus el. dokumentus.

Kiekvienas šalies gyventojas privalo turėti galimybę atlikti tris  veiksmus: rasti reikiamą informaciją, ją parsisiųsdinti ir išsiųsti užpildytus dokumentus ar anketas. Lietuvoje tik 9 proc. gyventojų ieško oficialios informacijos internete, 6 proc. parsisiunčia įvairias dokumentų formas ir tik 5 proc. jas užpildo. Šiais rodikliais Lietuva gerokai atsilieka nuo Baltijos regiono vidurkio (plg. 27 prc., 12 proc. ir 7 proc.).

Pats aukščiausias sąveikos tarp gyventojų/įmonių ir visuomeninio sektoriaus indikatorius – ar visos paslaugos prieinamos interaktyviu režimu – nebuvo skaičiuotas, nes daugelyje Europos Sąjungos šalių visomis el. paslaugomis prijungties režimu galėjo naudotis tik įmonės, tačiau paslaugos buvo neprieinamos gyventojams.  Vis dėlto Skandinavijos šalys – naudojimosi el. vyriausybės paslaugomis lyderės. Nedaug nuo jų atsilieka Vokietija, išskirtinę poziciją užima ir Estija, tačiau akivaizdžiai atsilieka Lietuva, Latvija ir Lenkija.

El. vyriausybė ir verslas

Baltijos regione beveik pusė komercinių įmonių (turinčių 10 ir daugiau darbuotojų) naudojasi el. vyriausybės paslaugomis. Islandijos verslo sektoriuje prieinami el. ištekliai sudaro net 97 proc. ES šalyse vidutinis el. vyriausybės paslaugomis besinaudojančių įmonių skaičius yra kiek daugiau negu 50 proc.. Švedijoje jis siekia 92 proc., Suomijoje – 91 proc., Estijoje – 84 proc., Lenkijoje – 74 proc., Lietuvoje – 65 proc., Latvijoje – 40 proc., o Vokietijoje – 39 proc.  

Tik kas dešimta verslui atstovaujanti įmonė, bendraudama su vyriausybės organizacijomis, naudojasi visu el. paslaugų paketu. Jei el. vyriausybės paslaugas vertintume pagal prijungties režimu prieinamus, parsisiunčiamas ir pildomus oficialiuosius dokumentus, sąrašo viršuje atsidurtų Lenkijos įmonės (68 proc.), nes ES šalyse vidutinis šių duomenų rodiklis būtų viso labo tik 29 proc. Sąrašo pabaigoje – Vokietijos (19 proc.) ir Latvijos (13 proc.) įmonės.

Mokslininkų teigimu, nė viena iš šalių negali pasigirti glaudžiu verslo sektoriaus ir el. vyriausybės bendradarbiavimu. El dokumentais palyginti dažnai naudojamasi Estijoje (58 proc.), Islandijoje (45 proc.), Danijoje (35 proc.), Lenkijoje (31 proc.) ir Suomijoje (25 proc.). Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje el. oficialieji dokumentai sudaro vos 6 proc.

Pagal Šiaurės ministrų tarybos ataskaitą parengė Penki.lt.