Jau savaitę nerimsta aistros dėl gerbiamo V.Palubinsko nuo 1995 metų tvarkomo, prižiūrimo ir kasdien papildomo interneto žinyno „Lietuva internete“ dingimo iš savo įprastos vietos. Tik vasario 3 dieną Lietuvos IT rinkoje veiklą pradėjusi energinga, lanksti, turinti rimtų ketinimų, daugiausia užsienio kapitalu besirūpinanti kompanija „Delfi“ visus interneto vartotojus, užėjusius į „www.online.lt“ , nukreipė į savo portalą. Apie šį įvykį daugelis jau žino – girdėjo, skaitė spaudoje ar matė per televiziją. Dabar belieka tik imtis protesto, vienos iš konfliktuojančių pusių palaikymo akcijų arba konfliktą spręsti teisme.
Kam gi reikėjo tokios smarkios audros? Naujos kompanijos vardo reklamai? Nelabai tikėtina, nes „Delfi“ vadovai jau šiandien skaičiuoja dėl įvykusio skandalo patirtus ir dar gresiančius nuostolius. Gal taip tikėtasi į naują portalą www.delfi.lt pritraukti kuo daugiau lankytojų ir pasipelnyti iš interneto reklamos? Gal buvo ir kitų priežasčių, kurios tokiame įkarštyje paprasčiausiai nebuvo pastebėtos. Tad atidžiau pažvelkime į „Delfi” kūrimosi istoriją. Lietuvą ši kompanija pasiekė vėliausiai, todėl pravartu pasidomėti, ką ji veikė kaimyninėse šalyse. Paskaitykime praėjusių metų rugpjūčio 18 dienos Latvijos laikraštyje „Бизнес&Балтия“ išspausdintą Natalijos Vasiljevos straipsnį:
„www.online.lv“ bus pirmasis latviškas laikraštis, publikuojamas tik internete. Šio laikraščio turinys bus pildomas net kelis kartus per dieną, kiekvienas interneto vartotojas čia galės gauti pačią naujausią informaciją apie įvykius šalyje ir pasaulyje. Be to, svetainėje bus siūloma naudotis elektroninio pašto paslaugomis, paieškos sistema ir kitomis interneto priemonėmis, skirtomis į šį tinklapį privilioti kuo daugiau svečių.“
Ar šios eilutės Jums nieko neprimena? Būkite kantrūs, pateikiame dar vieną to paties straipsnio ištrauką, kuri turėtų išsklaidyti visas abejones.
„Šį projektą įgyvendins bendra įmonė „Neti Varav“, kurios akcijų paketą po 50 % dalinasi BNS ir „MicroLink“. Nuo šių metų pradžios (1999 m. – aut. past.) analogiškas projektas jau veikia Estijoje (www.online.ee) ir yra labai populiarus. Vien per pastaruosius keturis mėnesius svetainė sulaukė 18 tūkstančių interneto vartotojų. Atsižvelgiant į patirtį, kuriant estišką interneto žurnalą, tikimasi, kad Latvijoje jis taip pat susilauks sėkmės. Informacija, pateikta www.online.lv bus prieinama nemokamai, o padengti išlaidas už svetainės priežiūrą ir gauti pelno elektroninio žurnalo savininkai tikisi iš reklamos ir skelbimų.”
Štai taip. Dabar belieka surinkus interneto adresus „www.online.lv“ ir „www.online.ee“ pažiūrėti į tuos elektroninius laikraščius. Pasirodo, šiais adresais patenkame į latviškuosius ir estiškuosius „Delfi” interneto puslapius. O kadangi patirties, kaip sakoma cituotame straipsnyje, būta, kodėl neatėjus į Lietuvos rinką ir nepadarius to paties? Juk ir adresas „www.online.lt“ jau buvo, o svetainės dizainas parengtas dar prieš gerą pusmetį. Taigi visa ši istorija ne kas kita, kaip gerai apgalvotas kompanijos strateginis žingsnis. Skandalas, kaip rodo užsienio praktika, kartais būna specialiai išprovokuotas, iš anksto numatant visus jo padarinius. Pagaliau, teisiškai domenas priklausė UAB „Skaitmeninės komunikacijos“ ir net padėjo pastarosios savininkams išsaugoti 25 % akcijų. Šiuo metu „Delfi“ elektroninis laikraštis – didžiausia Baltijos valstybėse naujienų agentūra. Kompanijos planai aiškūs, siekimas pelno taip pat suprantamas, o etika ir moralė… kažkur buvo, tik pakeliui į Lietuvą pasimetė.
Pateikiame abiejų pusių komentarus šiuo klausimu
p. V.Palubinsko nuomonė:
-----Original Message-----
From: Vladas Palubinskas
To: Linas Peciura
Date: Friday, February 11, 2000 2:51 AM
Subject: Re: LOL istorija tesiasi
> gal ir Jūs galėtumėte aprašyti „Lietuva internete” žinyno
> atsiradimo istoriją arba bent šiek tiek tai mums visiems priminti.
O, istorija labai nuobodi. 1995 m., patyręs nuostabias interneto galimybes, norėjau ir kitus tuo uždegti, nesitenkinti Lietuvoje jau esančiais „Relcom”, „Sprintnet”, „Fidonet”. Didžiuojuosi, kad pasitaikius progai, įkalbinau J.Kazicką sprintnetą panaudoti kaip vartus į internetą – jis greitai pagavo mintį, čia jaučiu savo mažytį nuopelną, kad „Omnitel" gana anksti Baltijos šalyse ėmėsi ne tik mobilaus telefono, bet ir interneto.
Interneto džiunglėse nelengva buvo susigaudyti. Tikras paradoksas – lietuviškų duomenų buvo sunku rasti todėl, kad jų internete buvo labai mažai, pasaulyje priešingai – jų sunku rasti todėl, kad yra labai daug. Todėl agituojant, pvz. jungtis prie „Omnitel”, geriausia būdavo tiesiog parodyti įspūdingiausias, įdomiausias vietas Amerikoje ir viską, kas yra naudingo Lietuvoje. Tam reikėjo pasidaryti savotišką adresų knygutę, vadovėlį po internetą. Tokį ir pasidariau, o kad nereikėtų nešiotis, padėjau internete „Lithuania Online“ vardu – patiko tikslus pavadinimas kaip „America Online”, „Russia Online”.
Be to, į internetą reikėjo įsukti ir pačias lietuviškas paslaugas. Nedaviau ramybės „Fido” bendruomenei, pavyko suagituoti būrelį žmonių. Vilniuje toks buvo Martynas Nikolajevas, tada vienuoliktokas. Jis dar pasikvietė Praną Slušnį, ir aš juos tiesiog žingsnis po žingsnio ugdžiau praktiškai, versliškai perkelti informaciją į internetą. Bet truputį įsivažiavę jie atitolo, įmonę įformino jau be manęs, ne LOL, o TDD („The Digital Dream“, tokia buvo Amerikoje) – lietuviškai nepatogiu „Skaitmeninių komunikacijų” vardu, susigundę įprastomis ryšio paslaugomis, apsiriboję tik tinklapių dizainu. O aš nesiėmiau jiems toliau vadovauti, pasilikau su savo žinynu, kurį laikiau ne www.tdd.lt, o www.omnitel.net. Kai dabar pagalvoju, mus išskyrė požiūris į verslą – aš siekiau susikaupti pinigų taupydamas, internetas buvo gera priemonė sumažinti įprastoms išlaidoms, o jie – užsidirbti iš įvaizdžio, pagal principą „neapgausi – neparduosi”.
> gal tai padėjo pastarosios savininkams išsaugoti net 25 % akcijų?
Nežinau, bet tai turėtų būti tiesa. Slušnys su Nikolajevu tiesiog apgavo atėjūnus, prisistatę www.online.lt šeimininkais, todėl „Microlink” ir nesitikėjo skandalo. Kitaip jiems pirkti kažkokią menką ir dar dvesiančią įmonėlę kaip savo bazę Lietuvoje nebūtų buvę prasmės. Beje, prieš tai „Microlink” labai atkakliai kalbino ir „Penkis kontinentus" – būtent dėl to, kad ši firma stipri ne tik kaip interneto ryšio, bet ir kaip informacijos paslaugų tiekėja.
Labai ačiū už laišką, geros kloties.
Vladas.
„Delfi“ direktoriaus P. Slušnio komentaras
-----Original Message-----
From: Pranas Slusnys
To: Linas Peciura
Date: Friday, February 11, 2000 10:51 AM
Subject: Re: Online.lt
Sveiki!
Mūsų kompanijos pozicija jau buvo išsakyta oficialiai. Galiu tik patikslinti vardo registravimo detales:
1. Mūsų kompanija turi užsiregistravusi ne vieną bendrinį interneto adresą online.lt, taip pat adresus e-mail.lt ir mail.lt ir kt. Adresų registravimas buvo mūsų kompanijos strategijos dalis.
2. Ponas Vladas Palubinskas prieš perkeldamas savo informaciją į www.online.lt ją laikė adresais www.omnitel.net/lol, www.aiva.lt/lol, www.is.lt/lol . Tai dar galima patikrinti nuėjus į ww.is.lt, www.aiva.lt arba www.omnitel.net puslapius. Kokios priežastys galėjo priversti Vladą Palubinską iki tol (ir net iki šiol) naudojusį trumpinį 'lol' užregistruoti serverį www.online.lt, o ne www.lol.lt srityje?
3. Kai mūsų kompanija registruoja interneto vardus klientų užsakymu, su juo sudaroma sutartis ir registravimo metu RIPE duomenų bazėje nurodoma, kad vardas priklauso jį užsakiusiai kompanijai arba asmeniui. Mūsų kompanijos koordinatės duodamos tik techniniams kontaktams. Puslapyje http://www.ripe.net/cgi-bin/whois galima patikrinti, koks yra pvz., www.drama.lt ir koks www.online.lt įrašas.
Na o dabar apie Jūsų laišką:
Buvo labai įdomu perskaityti Jūsų laišką ir spėjimą, jog skandalas dėl www.online.lt vardo buvo sukeltas specialiai, o toks adresas pasirinktas pagal Latvijos ir Estijos pavyzdį. Deja, Jūs neteisus.
Kad visiems būtų aišku, paaiškinsime, kaip kūrėsi „DELFI” interneto vartai. www.online.ee iš tikrųjų buvo pirmieji interneto vartai, kuriuos sukūrė kompanija „MicroLink” 1999 metų sausio mėnesį. Juos valdė uždaroji akcinė bendrovė „AS Neti Värav“, kurios 50 procentų akcijų turėjo „MicroLink“ ir 50 procentų BNS. Labai greitai šie interneto vartai tapo populiariausiais Estijoje.
Pirminė „Neti Värav“ idėja buvo sukurti panašius interneto vartus Latvijoje, www.online.lv vardu. Buvo pradėti paruošiamieji darbai, bet dar prieš tai, kai „Neti Värav” pasirengė paleisti interneto vartus Latvijoje, buvo nuspręsta sukurti visiškai naują projektą „DELFI”, kuris būtų įgyvendinamas visose trijose Baltijos šalyse. Todėl www.online.lv interneto vartų kūrimas buvo nutrauktas.
Kompanija „DELFI” buvo sukurta susijungus Estijos ir Latvijos interneto kompanijoms „MicroLink Online” ir „Parks LvNet” ir jų atitinkamiems interneto vartams: www.online.ee ir www.navigators.lv.
www.delfi.ee ir www.delfi.lv buvo paleisti 1999 m lapkričio mėn.
1999 m. spalį BNS pardavė 50 procentų „Neti Värav” akcijų kompanijai „DELFI”. Nuo to laiko BNS yra tiesiog „DELFI” partnerė, parduodanti naujienas „DELFI” portalams.
1999 m vasarą „Neti Värav” taip pat svarstė paleisti www.online.lt svetainę Lietuvoje, tačiau sužinojo, kad tas vardas jau priklauso UAB „Skaitmeninės komunikacijos”, o svetainės turinį tvarko p. Palubinskas. Tada ir buvo užmegzti pirmieji kontaktai su p. Palubinsku. Jam buvo pasiūlyta prisijungti prie „DELFI” interneto vartų įgyvendinimo komandos, tačiau susitarti nepavyko. Norėtume dar kartą pabrėžti, kad mums konfliktas dėl ww.online.lt ir www.delfi.lt labai nemalonus. Tiesa yra tai, jog vardas www.online.lt visada priklausė UAB „Skaitmeninės komunikacijos” (dabar „DELFI”), o p. Palubinskas, nepanorėjęs dirbti su „Skaitmeninėmis komunikacijomis”, pradėjo bendradarbiauti su „DELFI” konkurentais. Vis dėlto „DELFI” dar kartą bandė tartis su p. Palubinsku. Mes ir dabar dar siekiame susitarti. Dabar „DELFI” visas savo jėgas skiria „DELFI” interneto vartams plėtoti.
Mūsų ankstesni interneto vartai www.online.ee, www.navigators.lv ir planuoti www.online.lv daugiau nebeprižiūrimi kaip atskiros svetainės, todėl „DELFI” neturi tiesioginio intereso vardui www.online.lt.
Su pagarba,
Pranas Slušnys
Išvados
Ar tai jau viskas, ką būtų galima parašyti apie šią istoriją? Ko gero, taip arba beveik taip. Čia išdėstyti faktai skaitytojams padės geriau suprasti visą įvykių raidą ir šios sudėtingos situacijos padarinius: vardas www.online.lt , šiuo metu nebenaudingas nė vienai iš suinteresuotų pusių. Šis vardas nebeturi tokios šlovės kaip anksčiau. „DELFI” toliau naudosis domenu www.delfi.lt, reklamuojančiu naujos kompanijos vardą, o „Lietuva internete” tikriausiai apsistos www.on.lt . Jei man būtų leista, norėčiau pasiūlyti sėstis prie derybų stalo. Bet ar liko dėl ko derėtis? Naivu klausti? Galbūt šį vardą reikėtų perduoti trečiai šaliai? Tik kas galėtų tapti ta trečiąja šalimi?