Vieni darbo metu dirba, o kiti žaidžia, varto ne itin dorus interneto puslapius, rezga planus prieš darbdavį... Statistinė informacija apie tai.
Publikuota:
2002 m. gruodžio 20 d. penktadienis
Dabar jau sunku įsivaizduoti didesnę bendrovę, kurios darbuotojai nesinaudotų internetu. Priėjimas prie interneto suteikiamas tam, kad darbuotojas galėtų operatyviau užmegzti kontaktų su galimais partneriais, klientais, operatyviau keistųsi informacija.
Tačiau daugybė rimtų suaugusių žmonių su internetu elgiasi kaip maži vaikai, gavę į rankas stebuklingą žaisliuką. Dažnai nė patys nepastebėdami, nesuvokdami darbe jie užsiima nedora ar net baustina veikla:
Žiūri pornografinius tinklapius
Be perstojo lankosi anekdotų tinklapiuose
Žaidžia interneto žaidimus
Netikslingai pliurpia interneto pokalbių svetainėse
Parsisiunčia ir įsidiegia į kompiuterį nelegalią programinę įrangą.
Straipsnyje palyginimui paimti įvairūs užsienio tyrimai. Gali būti, kad lietuviai vis dar „kuklesni“ už užsieniečius, tačiau, artėdami Europos link, artėja ir prie tokių įpročių.
Pornografija
Keletas faktų:
70 proc. viso pornografijos srauto peržiūrima iš darbo ( SexTracker)
86 proc. bendrovių susiduria su pornografija (Content Security, 2000)
50 proc. darbuotojų gautų el. laiškų yra susiję su seksu (The e-policy handbook, Nancy Flynn 2002)
Kas skatina žmones internete ieškoti pornografinės informacijos? Ar dauguma žmonių yra iškrypę ? Jau seniai psichologai pripažino, kad žmonės daugybę kartų per dieną galvoja apie seksą. Galbūt tai tiesiog natūralus reiškinys, tik šį kartą mintys savotiškai įprasminamos.
Tenka pripažinti ir tai, kad žmogus dažniau varto pornografinius tinklapius, kai prastas jo seksualinis gyvenimas, kai jo ir jo partnerės poreikiai nevienodi, kai jis tiesiog išgyvena seksualinį badą. Neretas atvejis, kai tokius tinklapius žmogus varto ir tiesiog norėdamas užsimiršti nuo rūpesčių darbe.
Ar lytis, išsilavinimas ir darbo užmokestis turi įtakos tam, kiek žmogus domisi pornografija? Tyrimai rodo, kad vyrai vis dar seksualiai aktyvesni už moteris, tačiau jau anaiptol praėjo tie laikai, kai moterys atlikdavo tik pasyvųjį vaidmenį. Panašiai ir dėl domėjimosi pornografija.
Kas penktas vyras ir kas aštunta moteris internete ieško pornografijos (MSNBC)
Vyrai žiūri pornografiją 20 kartų dažniau, nei moterys. („eMarketer“)
Beje, tyrimai rodo, kad kuo daugiau asmuo uždirba, tuo dažniau žiūri pornografiją. Galbūt tai susiję su tuo, kad daugiau uždirbantis asmuo daugiau laiko praleidžia darbe, neretai dirbdamas viršvalandžius, ir mažiau laiko gali skirti savo antrajai pusei.
Gana dažnai pronografinė medžiaga žiūrima ir juoko dėlei. Juk žmogus daugiausia juokiasi iš seksualinių ir politinių anekdotų. Anot tyrimų, anekdotus darbo metu skaito 93 proc. darbuotojų.
Pašaliniai darbai
Jei dardavys nesirūpina darbuotojų motyvacija, nesukuria gerų darbo sąlygų, arba priešingai, jei visiškai jais pasitiki, netikrina jų darbo veiklos, darbuotojai neretai darbo metu imasi pašalinių darbų.
Faktai:
70 proc. Visų asmeninių sandorių sudaroma iš darbo
9 proc. vidutiniškai uždirbančių darbuotojų ir 11 proc. daugiau nei vidutiniškai uždirbančių darbuotojų iš darbo vietos per internetą ieško kito darbo (IDC July 2001)
Tačiau net ir nepyktybiškai kiekvienas darbuotojas vidutiniškai vieną dieną per savaitę sugaišta nedarbo reikmėms: rašo asmeninį paštą, žaidžia interneto žaidimus ir kitaip atsipalaiduoja. Jei jis spėja gerai atlikti kitus darbus, galbūt jam leistina pailsėti tarp darbų?
Tačiau darbuotojai gali ir gerokai labiau pakenti įmonei. Paprastai nepatenkinti darbu, susipykę su valdžia darbuotojai pasiryžę išduoti vertingą konfidencialią informaciją konkurentams.
Faktai:
Net 91 procentas bendrovių susiduria su konfidencialios informacijos nutekejimu (Content Security, 2000).
Per metus patiriamas 24 milijardų dolerių nuostolis išdavus konfidencialią informaciją per el. paštą(Gartner Group, 2001).
Kaip būti geru vadovu? Kaip išlaviruoti tarp darbuotojų šnipinėjimo, apkrovimo darbais ir geraširdiškumo, pasitikėjimo jų darbu? Kad darbuotojas nepyktų dėl blogų darbo sąlygų, bet ir nepasinaudotų tavo gerumu? Bendrovė „Force one“ kviečia išvežti darbuotojus į mišką. Galbūt tai juos užgrūdins ir paskatins doram darbui? Šiuo metu kaip tik rengiamos Žiemos komandinės pratybos (Daugiau apie tai >>>)
Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.
Populiariausi straipsniai
Kompanija „Alibaba“, valdanti Kinijos el. komercijos rinką, nusprendė atlikti savo antrinės įmonės – interneto parduotuvės „Taobao“ – reorganizaciją.
skaityti »
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje.
skaityti »
Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol?
skaityti »
Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą.
skaityti »
Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai.
skaityti »
Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo
skaityti »
JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti
skaityti »
Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus.
skaityti »
Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai.
skaityti »
Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti.
skaityti »
Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas.
skaityti »