Dabar kompanijos vis dažniau susimąsto apie tai, kad kai kurios atviro kodo programos jau lenkia licenzijuojamą programinę įrangą. Koks likimas laukia stambiųjų programinės įrangos kūrėjų?

Pastaruoju metu, ginčai dėl intelektualios nuosavybės gynimo tiek muzikos, tiek ir programinės įrangos srityje jau pasiekė apogėjų. Vis daugiau kompanijų tąsosi teismuose dėl ganėtinai nežymių pažeidimų. Tačiau ar verta mokėti dideles sumas, idant gautumėte visai paprastą programinę įrangą? Gal geriau naudotis atviro kodo programų paslaugomis?

Viena iš didžiausių programinės įrangos kūrėjų „Novell“ kiekvienais metais surenka labiausiai patyrusius darbuotojus ir sprendžia kurį iš kompanijos produktų galima platinti nemokamai. Dabar „Novell“ vyresnybei vis dažniau šauna į galvą – „Ar mūsų paprasti produktai gali būti taip lengvai pakeisti nemokamomis atviro kodo programomis?“. Atsakymas yra teigiamas ir neabejotinas.

„Windows“ ir „Linux“ niekada nebuvo geriausiais draugais...

Jau ne pirmą kartą atviro kodo programinė įranga pasirodo esanti pranašesnė už tokias pat licenzijuojamas programas. Pastarasis reiškinys griauna didžiųjų kompanijų planus ir nėra itin mėgstamas tokių kompanijų kaip „Microsoft“ arba „Sun Microsystems“ tarpe. Daugelis programinės įrangos gigantų sutinka, kad reikia naudotis atviru kodu, nes tai vienintelis šansas neatsilikti nuo „judančio traukinio“.

Kai kurios kompanijos teigiamai vertina atviro kodo programų atėjimą į rinką teigiamai vien dėlto, kad tai suduos smūgį „Microsoft“ imperijai. Tai „IBM“ ir „Oracle“. Ir nors ir yra didelė tikimybė, kad naujosios nemokamos programos pakenks „Microsoft“ verslui (o tai jau vyksta, nes „Microsoft“ jaučia didelę konkurenciją smulkių programų rinkoje), tačiau nereikia pamiršti ir to, kad vėliau tos pačios programos įslinks ir į „IBM“ ar „Oracle“ teritorijas.

Žinant, kad atviro kodo projektų yra ne šimtai, o tūkstančiai, poveikis rinkai yra jaučiamas jau dabar – sparčiai krenta licenzijuotos programinės įrangos kainos ir atsiranda vis daugiau pakaitalų jau turimoms brangioms programoms. Nors „Microsoft“ ir bando prieš tai kovoti, kitos kompanijos tik susitaiko su naujovėmis ir bando prie jų derintis. „Novell“, „IBM“, „Sun Microsystems“, „Oracle“ ir „Hewlett-Packard“ jau investavo į kelis atviro kodo projektus, nors pelningumas ir nėra garantuotas. Kitos kompanijos - „Red Hat“, „JBoss“, „MySQL“ and „Covalent Technologies“ anksčiau dirbo tik prie laisvai platinamų programų, o dabar jau bando išspausti šiokio tokio pelno.

Kaip žiniai atvirą kodą įvedė tokie žmonės, kurie išgyveno ne pačius geriausiu laikus rinkoje. Būtent tokie ir yra pagrindiniai kodo privalumai – nuolatinis ir nebrangus tobulinimas.

Viena iš kompanijų naudojančių atvirą kodą yra „Corporate Express“. Organizacijos viceprezidentas Andy Miller pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo Apache Web Server ir kitų programų. Per tris metus „Corporate Express“ sutaupė 5-6 milijonus dolerių vien dėl nemokamos programinės įrangos (buvo nebereikalingas licenzijavimas ir išsipirkimas). Andy Miller požiūris į dideles kompanijas ir jų produktus yra gana logiškas: „Kodėl turečiau mokėti nežmoniškas sumas už kažkokias palaikančias sistemas? Juk pelną gaunu iš kitų verslo informacinių sistemų.“

„Linux“ programa pagrįsti serveriai - pirmasis atviro kodo programų pasiekimas – naudojamas iki šiol. Tai, matyt, vienintelė rimta grėsmė iškilusi „Microsoft“ per visą kompanijos gyvavimo istoriją. Tačiau dabar be atvirų operacinių sistemų, populiarėja dar ir duomenų bazės.

Daugelis kompanijų jau susitaikė su mintimi, kad rinka visada laimi ir pradėjo imtis rimtesnių priemonių – praeitais metais „Novell“ įsigijo „Red Hat“ ir „SUSE Linux“. Atviro kodo operacinių sistemų rinka jau perimta, tačiau didelės kompanijos ieško galimybių ir kitose srityse – juk programinės įrangos įvairovė didelė...

Nors atviras kodas ir turi labai daug privalumų, neapsieinama ir be trūkumų. Pastarosios programos gal ir puikiai tinka vidutinėje arba smulkioje organizacijoje, tačiau kai kalbama apie milžiniškas korporacijas su keliasdešimt kartų didesnėmis reikmėmis, atviras kodas vis dar užleidžia vietą licenzijuojamoms programoms. „IBM“ ir „Microsoft“ tikrai turi daug daugiau resursų tyrimams ir tobulinimams atlikti, todėl jų programinė įranga atitinka didelių korporacijų reikmes. Ir nors kalbant apie smulkias organizacijas atviras kodas pateisina savo vardą, tačiau žiūrint į milžiniškas multinacionalines korporacijas, net neabejojant galima pasakyti, kad licenzijuojama programinė įranga verta savo kainos...