Betono konstrukcijos – gilioje praeityje ir šiandien

Publikuota: 2003 m. lapkričio 27 d. ketvirtadienis
Nuo paprastų plytų...
Siena
Šiuolaikinė miestų statyba sparčiai plėtojama ir modernėja – saulėtą rytą pravėrę langus galime grožėtis įspūdinga architektūrine panorama: upių krantus juosiančiais tiltais, į padanges kylančiais dangoraižiais ar įmantriais šaligatvių plytelių raštais. Tai šiandien nieko nestebina, tačiau ar žinote, jog šių statinių medžiagoms sutvirtinti naudojamas betono mišinys buvo žinomas ir naudojamas jau senovės antikoje? Senovės egiptiečiai jau 2500 metų prieš Kristų saulėje išdžiovindavę purvą, sumaišytą su šiaudais, gamindavo plytas, kurias sutvirtindavo degtų kalkių ir gipso mišiniu. Manoma, jog tokiu natūraliu „betonu“ jie sutvirtindavo paprasto ar baltojo kalkakmenio ir raudono granito luitus, kuriuos naudojo akmeninių Egipto piramidžių statybai. Graikijoje nedegtos plytos ir akmenys būdavo sutvirtinami rausvos spalvos mišiniu iš kalkių, vulkaninių uolienų ir smėlio, o priemaišoms gaminti graikai naudodavo gyvūnų riebalus, kraują ir pieną. Minėtą vulkaninių uolienų mišinį kinai naudojo sutvirtinti akmenis Didžiojoje kinų sienoje bei bambukus valtyse, romėnai – Romos Panteone ir Flavijų amfiteatre bei daugelyje kitų senovės antikos statinių.
Iki įspūdingų dangoraižių...
Londono ir Mančesterio gatvės
Nuo XVIII a. vid. pradedamas naudoti dirbtinis betonas – sutvirtinimo mišinys iš smėlio, žvyro ir akmenukų, be kurio šiandien neįsivaizduojame grįstų gatvių, kelių, šaligatvių plytelių, tiltų, pastatų pamatų. Tad žvilgtelėkime akies krašteliu į įdomesnes XVIII a. vid. – XIX a. pab. betono istorijos detales:
  • 1793 metais Anglijoje inžinierius Džonas Smitonas išrado hidraulines kalkes.
  • 1824 metais Anglijoje Džosefas Aspindas išrado portlandcementį, sumaišęs susmulkintą kreidą ir molį ir šį mišinį deginęs, kol išsiskyrė anglies dioksidas.
  • 1867 metais Prancūzijoje sodininkas Džosefas Monieras išrado gelžbetonį, betoninius augalų vazonus sutvirtinęs geležimi.
  • 1886 metais Anglijoje pastatyta pirmoji sukamoji degimo krosnis, kurioje buvo deginamos kalkės.
  • 1889 metais Prancūzijoje pastatytas pirmasis gelžbetonio tiltas.
  • 1891 metais JAV (Ohajuje) ištiesta pirmoji betonu grįsta gatvė. Lietuvoje pirmoji cemento gamykla pastatyta 1914 metais Valkininkuose prie Merkio upės. Čia buvo pradėtas gaminti cementas, tačiau pirmojo pasaulinio karo metu ji buvo sugriauta ir nebeatstatyta. 1947 metais pradėta statyti cemento gamykla Akmenės rajone, kuriame rasti ir cemento gamybai panaudoti Karpėnų klinčių telkiniai. Dabar šioje gamykloje kasmet pagaminama apie 0,6 mil. tonų cemento. 2003 metais savo veiklą Lietuvoje pradėjo Suomijos koncerno antrinė įmonė UAB „Semtu“. Ji tiekia naujausios technologijos betono gamybos, apsaugos nuo drėgmės, vandens druskų, tepalų, rūgščių ir remonto darbams pritaikytus produktus. Remontui ar renovacijai pritaikytos medžiagos ir gaminiai eksportuojami iš Danijos, Vokietijos, Belgijos ir kitų Skandinavijos, Vakarų Europos, JAV šalių. Produktai tinka gyvenamiesiems, visuomeninės, administracinės paskirties pastatams ir specialios paskirties statiniams – keliams, tiltams, tuneliams, rezervuarams. Taip pat galima įsigyti medžiagų ne tik remonto darbams, bet ir dekoratyvines kelių ir tiltų bei plačios spalvinės gamos grindų dangas, mūrinių ir betoninių fasadų apdailą. Įmonėje atliekamas fibrobetoninių gaminių skaičiavimas „Bekaert“ kompiuterine programa pagal projektavimo ir geologinių tyrimų duomenis, techninė priežiūra, teikiamos konsultacijos visais statybos ir projektavimo metu iškilusiais klausimais. Bendradarbiaujant su UAB „Penkių kontinentų“ įmonių grupe ir dizaino studija „Lietaus dizainas“, nuo šiol įmonė „Semtu“ savo veiklą pristato interneto svetainėje www.semtu.lt. Patekę į šią svetainę, pirmiausia galite pasigrožėti jūsų akyse iškylančiais, žydraspalvį dangų remiančiais dangoraižiais, sukurtais panaudojant „Flash“ technologiją, kurie galbūt ir jus paskatins atnaujinti ir papuošti savo namus ar įstaigą. Kaip teigia UAB „Semtu“ direktorius Stanislovas Puodžiūnas, sukurti savo interneto svetainę paskatino šiuolaikinės technologinės galimybės operatyviai ir kokybiškai pateikti vartotojui informaciją bei konsultacijas apie produktus per maksimaliai trumpą laiko tarpą bei didinti pačios įmonės darbo efektyvumą. Šioje svetainėje galima susipažinti su įmonės veikla, pasiskaityti išsamų aprašymą apie produktus, jų savybes, paskirtį, paruošimą, kad vartotojams būtų aišku ir paprasta jį tinkamai naudoti, taip pat sužinoti apie pačius naujausius gaminius. Šiuo metu siūloma įsigyti naują spalvotą ir skaidrią antigrafitų dangą „Graffitiquard“, kuria lengvai nuvalomi nepageidaujami dažai įvairiose visuomeninėse vietose – stotyse, mokyklose, daugiaaukščiuose namuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, remontui skirtas tabletes „Galvashield“, apsaugančias nuo korozijos ir chlorido likučių, betono konstrukcijų impregnantą „Evercrete“, apsaugantį betono paviršių nuo dulkėjimo ir cheminių medžiagų poveikio. Dėl svetainėje įdiegtos turinio valdymo sistemos „I-manager“ informaciją apie pačius naujausius produktus galima operatyviai atnaujinti iš bet kurios vietos, nes tereikia kompiuterio, prijungto prie interneto. Vartotojai turi puikią galimybę bendrauti su įmone el. paštu, teirautis ir konsultuotis įvairiais klausimais, kurie iškyla statant ar renovuojant tiek privačius, tiek ir viešuosius objektus. Įmonės darbuotojai jums patars, kokį produktą pasirinkti, kaip jį tinkamai paruošti ir naudoti, kad galėtumėte džiaugtis kokybišku darbo rezultatu. Pokalbių kambaryje architektai, projektuotojai, statybininkai ir kiti interneto vartotojai, besidomintys statybos ar remonto darbais, gali bendrauti tarpusavyje, pasidalinti patirtimi bei gauti naudingų patarimų. O naudojantis svetainėje įdiegta minitinklalapių sistema, įmanoma ne tik pristatyti save, papasakoti apie įgyvendintus remonto darbus, bet ir galbūt pateikti statinių, pastatų nuotraukų.
  • Šaltinis:
    Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

    facebook komentarai

    Naujas komentaras


    Captcha

    susiję straipsniai

    Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

    Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

    Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

    Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

    Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

    Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

    Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

    Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

    Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

    Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

    JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

    JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

    5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

    Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

    Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

    Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

    Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

    Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

    Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

    Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »