CD kopijavimo paslaptys

Publikuota: 2002 m. birželio 20 d. ketvirtadienis
Niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis kompaktinių diskų kopijuojama pažeidžiant įstatymus. Sakydamas „nemaža“, aš turiu omenyje pasaulinį mastą, o čia, Lietuvoje, ta dalis tikriausiai yra didžioji... Licencijuoti muzikos bei programų diskai, be abejo, yra brangesni už diskus be licencijos, ir tai, tikriausiai, yra pagrindinė priežastis, kodėl klesti piratavimas (nelegalus kopijavimas). Žinoma, disko kopija neatstos originalo kokybės atžvilgiu, tačiau skaitmeninis kompaktinių diskų kopijavimo būdas beveik neiškraipo originalo duomenų, o be originalių viršelių bei dėžučių apsieiti taip pat galima.

Daugelis turbūt mano, kad CD kopija CDR diske yra ideali ir skirtumų tarp jos ir originalo nėra. Tai netiesa. Klaidos atsiranda ir disko skaitymo, ir CDR įrašymo metu. Kai kurie bitai iš viso nenuskaitomi, taip pat kai kurie vienetai tampa nuliais, o audio kompaktinių diskų bitų srautas būna nuskaitomas netolygiai (jitter klaidos). Kaip tuomet veikia nukopijuotos programos, jeigu kopijos neidealios? Ogi jos veikia todėl, kad visi duomenų (data CD) kompaktiniai diskai turi klaidų taisymo galimybę. Paprastai tariant, 700 MB talpos kompaktiniame diske yra saugoma apie 800 MB duomenų. „Paslaptingieji“ 100 MB yra skirti klaidoms taisyti, todėl kompiuterio CD skaitymo įrenginys, suradęs „įtartinų“ bitų, teisingą informaciją išgauna pasinaudojęs tais duomenimis. Bėda yra su audio kompaktiniais diskais, kadangi juose nėra tos klaidų taisymo informacijos (yra kitokia, tačiau labai silpna), taip pat ir sektoriai juose neturi papildomos identifikacijos priemonių, o tai daro audio CD nuskaitymą dar sudėtingesnį ir nepatikimesnį.
Taigi didžiausią įtaką CD kopijos kokybei turi originalaus disko skaitymo įrenginys. Antra darbo dalis – nuskaitytus duomenis teisingai įrašyti. Tai jau lengvesnė užduotis, kurios sėkmė priklauso nuo įrašymo įrenginio galimybių bei naudojamų CDR diskų kokybės. Žinoma, ir šiame etape atsiranda klaidos. Jų būna nedaug, duomenų CD vėlgi gelbsti klaidų taisymo technologija, o muzikiniai CD dar kartą nukenčia, kadangi neturi šios galimybės. Štai kodėl dauguma melomanų tvirtina, kad kompaktinio disko kopija neskamba taip, kaip originalas. Tai yra tiesa, nors šis skirtumas yra minimalus ir girdimas tik su labai gera garso aparatūra.
Apžvelgus kompaktinių diskų kopijavimo subtilybes, atėjo laikas gilintis į apsaugos nuo kopijavimo technologijas. Jų vaidmuo – užkirsti kelią sėkmingam kompaktinio disko kopijavimui, tuo pačiu netrukdant sėkmingai naudotis legaliuoju egzemplioriumi. Nelaimei, kai kurios dabartinės apsaugos priemonės taip „nuklydo į lankas“, kad kartais neįmanoma normaliai naudotis kompaktiniu disku. Kaip veikia kompaktinių diskų apsaugos nuo kopijavimo priemonės? Yra keletas pagrindinių jų tipų, turinčių savo specifiką. Populiariausi būdai yra šie:

• Įrašyti nenuskaitomų (bad) sektorių nenaudojamoje CD dalyje, kad kopijavimo metu toje vietoje užstrigtų CD skaitymo įrenginys (taikoma programiniams CD);
• Įrašyti klaidingą TOC (disko turinio aprašymo lentelę), kurioje , pvz., nurodyta, kad diskas yra 1GB talpos, ir CD įrašymo įrenginys atsisakytų įrašyti tokį diską (taikoma programiniams CD);
• Įrašyti specialių duomenų labai arti disko centro, kur negali įrašyti CD įrašymo įrenginiai, tačiau gali nuskaityti CD skaitymo įrenginiai ir vėliau patikrinti, ar tie duomenys toje vietoje egzistuoja (taikoma programiniams CD);
• Įrašyti specialius SubChannel duomenis. Tai papildomi duomenys su nurodymais CD skaitymo įrenginiams (CD-ROM ar CD grotuvams), padedantys taisyti klaidas ar turintys papildomos informacijos. Įrašius atitinkamų SubChannel duomenų, galima suklaidinti įrašymo įrenginį ir jis įrašo neteisingus bitus arba užstringa.
• Kiti būdai

Šiuo metu pasaulyje naudojamos mažiausiai 25 skirtingos apsaugos nuo kopijavimo schemos, skirtos duomenų CD ir tik 5, skirtos audio kompaktiniams diskams apsaugoti. Kompaktinių diskų suderinamumą su skaitymo įranga reglamentuoja pramoniniai „Orange Book“ bei „Red Book“ CD standartai. Apsaugos nuo kopijavimo schemų kūrėjai išnaudoja šių standartų leidžiamus nukrypimus kiek tik įmanoma, kartais net peržengdami leistinas ribas ir taip sukeldami nesuderinamumo problemą su kai kuria (dažniausiai senesne) CD skaitymo įranga. Kai kurios įrašų kompanijos tvirtina, kad jos niekada negarantavo, jog jų gaminami kompaktiniai diskai gros kompiuterių CD-ROM. Tačiau juk logotipas „Compact Disc Digital Audio“, esantis ant visų audio CD bei daugelio CD skaitymo įrenginių, reiškia suderinamumą!

TAGES apsaugos schema
TAGES apsaugos schema
Labiausiai paplitusi duomenų CD apsaugos nuo kopijavimo schema dabar yra „Macrovision Safedisc“. Ši apsaugos schema yra programiškos kilmės: ji sudaryta iš skaitmeninio parašo bei daugiasluoksnio užšifruoto disko duomenis saugančio „aplanko“. Jos silpnybė yra ta, kad dauguma CD skaitymo ir rašymo įrenginių, galinčių veikti RAW režimu, be problemų nukopijuoja diską kartu su visa apsauga.
Naujesnė – „Safedisc 2.0“ – schema paremta tuo pačiu pagrindu, kaip ir ankstesnioji, tik joje naudojami papildomi skaitmeniniai parašai ir diskai gaminami specialiai „Safedisc“ gamybai skirtose produkcijos linijose – tai užtikrina geresnę diskų kokybę bei suderinamumą. Ši apsaugos priemonė vėlgi susiduria su ta pačia problema, nors ir ne taip aštriai: kai kurie (jau ne visi!) CD-ROM bei CD-R(W) įrenginiai, galintys veikti RAW režimu, be vargo padaugina „Safedisc 2.0“ schema apsaugotus kompaktinius diskus.
Naujausia „Safedisc“ versija 2.51 paremta jau visai kitu principu, nei jos pirmtakės. Šiuo atveju į pagalbą pasitelkiama „silpnų sektorių“ technologija. Sunkiai nuskaitomi sektoriai sukelia sinchronizacijos problemų daugeliui CD įrašymo įrenginių ir viskas baigiasi sugadintu CD-R disku. CD-RW įrenginių, galinčių sklandžiai įrašyti „Safedisc 2.51“ schema apsaugotus diskus, skaičius yra gana ribotas, o tai reiškia, kad apsauga yra palyginti efektyvi! Dėl šios priežasties „Safedisc 2.51“ populiarumas tarp CD gamintojų auga.
Baisiausia šiuo metu naudojama apsaugos nuo kopijavimo schema – TAGÈS. Tai yra nauja ir sudėtinga apsaugos sistema, paremta kodavimo ir tapatumo nustatymo technologijomis. Kiek žinoma, kol kas šios programinės apsaugos schemos vartotojams „apeiti“ nepavyksta.

CD audio diskams apsaugoti pastaruoju metu daugiausiai naudojama „Midbar Cactus Data Shield“ schema. Ji yra visiškai suderinama su esamais CD ir DVD standartais, taip pat ir jų skaitymo įrenginiais (tiek buitiniais grotuvais, tiek kompiuteriniais). „Cactus Data Shield“ veikimas pagrįstas papildomų duomenų įterpimu į diską, siekiant „supainioti“ CD-ROM įrenginius kopijavimo proceso metu. Sklando gandai, neva šis apsaugos nuo kopijavimo būdas gali pakenkti garso aparatūrai bei kolonėlėms. Kompanija „Midbar“ tai atkakliai neigia, tvirtindama, jog jokia apsaugos schema nei praeityje, nei dabar, nei ateityje nekels jokios grėsmės garso aparatūrai. Jei kalbėtume apie apsaugos patikimumą, „Cactus Data Shield“ gali būti „apeinama“ manipuliuojant CD-ROM skaitymo režimais, arba skaityti naudojant CD grotuvą ir skaitmeninį S/PDIF išėjimą bei atitinkamą garso plokštę kompiuteryje. Kaip matyti, nukopijuoti tokia schema apsaugotą audio diską reikia papildomų pastangų ir laiko, o tai atbaido lengvos duonos mėgėjus piratus.

***
Įsirašyti informaciją į kompaktinį diską galite interneto kavinėje „Despina“ (Vilnius, Pamėnkalnio g.2). Be to, įsirašęs kompaktą gali ir jį gražiai apipavidalinti – atsispausdinti tekstą ar net nuotrauką ant paties kompakto.
Šaltinis: www.tomshardware.com ir kt.
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Microsoft“ ketina įsigyti kompaniją „Yahoo!“

Amerikiečių korporacija „Microsoft“ ketina pirkti kompaniją „Yahoo!“. Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, „Microsoft“ pradėjo derybas su potencialiais „Yahoo!“ investuotojais dėl probleminės įmonės įsigijimo finansavimo. skaityti »

Dėvimoji elektronika sparčiai populiarėja

Dėvimosios elektronikos rinkos dalis 2015 m. viršijo 2 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad 2016 m. ji pasieks 3 mlrd., o 2017 m. – 4 mlrd. skaityti »

Viskas, ką turėtumėte žinoti apie telefoną „iPhone SE“

Pirmoji „Apple“ kompanijos prezentacija šiais metais įvyks jau pirmadienį. Prognozuojama, kad pagrindinė kovo 21 dienos renginio naujiena taps naujasis 4 colių „iPhone SE“ išmanusis telefonas. skaityti »

Nauji saugumo sprendimai privers pamiršti apie tradicinius kompiuterių virusų skenavimo būdus

IT milžinė „Dell“ pristato dar vieną saugumo sprendimą kompiuteriams – BIOS tikrinimo technologiją „Dell Data Protection | Endpoint Security Suite Enterprise“ su integruota „Cylance“ dirbtinio intelekto ir sistemos mokymosi technologija (angl. „machine learning“). skaityti »

Šviesos staliukais Europą užkariaujanti kūrėja: be el. įgūdžių, kaip be gerų batų maratonui

Europą nustebinusi dar neregėtais inovatyviais šviesos staliukais Vita Markevičiūtė mano, kad domėtis technologijomis ir mokytis elektroninių įgūdžių gali ir turi visi, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. skaityti »

Naujas identifikavimo metodas garantuoja 99 proc. tikslumą

Šiuo metu taikoma įvairių metodų, padedančių identifikuoti asmenybę. Tiek naudojant išmanųjį telefoną, pirštų atspaudus, skenuojant akies rainelę ir kt. skaityti »

„Google“ sukūrė verslininkams skirtą skaitmeninių įgūdžių mokymo tinklalapį

„Google“ prezidentas Europai Matt Brittin paskelbė įsipareigojimą išmokyti 2 milijonus europiečių skaitmeninių įgūdžių. Šiam tikslui pasiekti „Google“ sukūrė Lietuvos verslininkams skirtą skaitmeninių įgūdžių mokymo tinklalapį lietuvių kalba. skaityti »

„Samsung Galaxy S7“ ir „Galaxy S7 edge“ – jau Lietuvos parduotuvėse

„Samsung Electronics Co. Ltd“ Lietuvoje pradeda prekybą naujausiais „Galaxy“ linijos išmaniaisiais telefonais: „Samsung Galaxy S7 edge“ ir „S7“. skaityti »

„Facebook“ įsigijo Baltarusijos įmonę „Masquerade“

Socialinis tinklas „Facebook“ įsigijo Baltarusijos pradedančiąją bendrovę „Masquerade“ (MSQRD). Šios įmonės produktai leidžia realiuoju laiku ant išmaniuoju telefonu filmuojamo vaizdo uždėti juokingas kaukes-filtrus. skaityti »

Lietuvis robotų kūrėjas: nustokite sprogdinti saldainius telefonuose ir pradėkite kurti

Kristijonas Vasiliauskas politikos mokslus iškeitė į robotiką, nes, anot jo, robotus suprasti kur kas lengviau nei žmones. Šiuo metu 23 m. vilnietis yra „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas, besistengiantis įrodyti visiems, kad programavimas, robotai ir kompiuteriai nėra tik ypatingais protiniais gebėjimais apdovanotiems žmonėms. skaityti »