„DVD online“ tikisi įdarbinti ir „atostogaujančius“ DVD grotuvus

Publikuota: 2006 m. rugsėjo 26 d. antradienis

Nešiojamasis kompiuteris
Lietuvos gyventojams, norintiems išsinuomoti filmą DVD diske, nebereikės vaikščioti į vaizdo diskų nuomos punktus, kadangi nuo šiol įrašus bus galima išsinuomoti internetu, o pašto tarnyba juos pristatys tiesiai į namus ar kitą pageidaujamą vietą.

Tokiu patogumu galės pasinaudoti „DVD online“ įrašų nuomos internetu paslaugą užsisakę klientai. Jos iniciatoriai – lauko vaizdo ekranų tinklą valdanti ir prižiūrinti bendrovė „ACM“.

„Ši nauja paslauga išsprendžia tradicinės filmų nuomos problemas ir trūkumus bei suteikia naujas galimybes vartotojams, o tai turėtų paskatinti DVD įrašų nuomą“, – sakė „ACM“ direktorius Jonas Jankūnas.

Bendrovės užsakymu tyrimų agentūros RAIT atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė vaizdo įrašus besinuomojančių asmenų nėra patenkinti nuomos punktuose siūlomu pasirinkimu. „DVD online“ archyvuose jau dabar yra sukaupta apie 2 tūkst. skirtingų pavadinimų filmų – gerokai daugiau, nei bet kuriame įprastame video nuomos punkte.

„Iš stambiausių filmų platintojų – „Acme“, „Garsų pasaulio įrašų“ bei „Forum Cinemas Home Entertainment“ – supirkome visus Lietuvoje įmanomus gauti legalius DVD formato filmus. Archyvų apimtis nuolat plėsime – ne tik naujienomis, tačiau ir klasika tapusiais įrašais. Taip garantuosime maksimalų pasirinkimą“, – tikino „DVD online“ projekto vadovė Indrė Žukauskaitė.

Anot jos, įprastu būdu vaizdo įrašus besinuomojantys asmenys susiduria ir su kitomis problemomis – jiems nepatogu, kad turi patys vykti į nuomos punktą, o pavėlavus grąžinti įrašą privalo mokėti baudas.

DVD online“ paslaugos klientus filmai pasieks per „Lietuvos pašto“ tarnybą jų nurodytu adresu. Pašto dėžutėje jie ras diską ir specialų voką su atgaliniu adresu. Peržiūrėję filmą vartotojai jį grąžins taip pat paštu – įmetę į bet kurią pašto priėmimo dėžutę.

„Supaprastinę filmo gavimo procesą tikimės privilioti ne tik tuos vartotojus, kurie jau nuomojasi vaizdo įrašus, bet ir tuos, kurie to nedaro, nes tradicinis nuomos būdas jiems neprieinamas ar nepatogus“, – sakė I. Žukauskaitė. Anot jos, šio verslo potencialas yra didelis, kadangi pusė Lietuvos gyventojų turi DVD grotuvus ar kompiuterinius DVD diskų skaitytuvus.

„Keista pasirodė tai, kad tik 22 proc. turinčių DVD grotuvus ar skaitytuvus kompiuteryje nuomojasi filmus. Vadinasi, beveik keturi penktadaliai grotuvų „atostogauja“. Pasiūlę patogesnį vaizdo įrašų nuomos būdą tikimės priversti daugiau DVD grotuvų tarnauti savo šeimininkams“, – pasakojo I. Žukauskaitė.

Naudojimasis naująja paslauga paprastas. Internetu prisiregistravęs vartotojas susidarys savo mėgstamiausių filmų sąrašą, pagal kurį jam bus siunčiami pageidaujami filmai. Priklausomai nuo pasirinkto paslaugos plano, vartotojas vienu metu galės turėti iki 5 diskų ir galės juos laikyti neribotą laiką – tol, kol bus paslaugos vartotoju.

DVD online“ startuoja siūlydama 4 paslaugos planus, kuriuos vartotojas gali pasirinkti priklausomai nuo to, kokiu intensyvumu nori žiūrėti filmus. Pigiausias – „Bronzinis“ – planas kainuoja 30 litų mėnesiui, brangiausias – „Platininis“ – 80 litų mėnesiui.

„Vidutinė vieno disko nuomos kaina priklausys nuo to, kaip intensyviai klientas žiūrės filmus. Mūsų skaičiavimais, mažiausia galima vieno disko nuomos kaina būtų 2 litai. Video nuomos punktuose gyventojai už vieno disko nuomą moka 2,5 karto daugiau“, – teigė I. Žukauskaitė.

Kol kas registruotis ir tapti „DVD online“ paslaugos vartotojais gali tik turintys kreditines korteles „VISA“ ar „Mastercard“, tačiau artimiausiu metu ketinama pasiūlyti ir naujų apmokėjimo už paslauga būdų.

„Daugelyje Europos valstybių, taip pat ir JAV, Kanadoje, tokie produktai siūlomi jau ne vienerius metus ir sulaukė didelės sėkmės. Tikimės, kad ir lietuvaičiai, įvertinę naujovės privalumus, pamėgs šią patogią ir nebrangią paslaugą“, – sakė I. Žukauskaitė.

Paslauga vartotojams prieinama internete adresu www.dvdonline.lt. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais „Infosistema“ ir „Elektroninė prekyba“.

 

Šaltinis:

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »