Kaip veikia el. pašto „šiukšlintojai“ ir kaip apsisaugoti nuo tokių šiukšlių.

Nieko nebestebina tai, kad Lietuvai tampant informacinės visuomenės valstybe, per pastarąjį dešimtmetį ne tik interneto, bet ir elektroninio pašto vartotojų skaičius išaugo keletą kartų. Įvairios tarptautinės ir Lietuvos bendrovės siūlo paslaugą, leidžiančią iš bet kurios vietos pasitikrinti el. pašto dėžutę (pvz., www.freemail.lt). Deja, su didėjančiomis galimybėmis, daugėja sunkumų, su kuriais turi susidoroti ne tik pašto serverių administratoriai, bet ir patys el. pašto vartotojai. Daugiau kaip 30-50 % viso pašto serverius aplankančių laiškų yra vadinamasis spamas – reklaminiai, nepageidaujamo turinio laiškai. Neretai reklaminiai, didelės apimties laiškai sukelia problemas elektroninių pašto dėžučių turėtojams. Jos „lūžta“, o pašto serveriai nustoja funkcionavę, sukeldami papildomų problemų administratoriams. Iš šiukšlynu virtusios pašto dėžutės dažnai nesugebame atrinkti svarbių ir reikalingų laiškų. IŠ KUR? Sprendžiant iš greitai augančio reklaminių laiškų skaičiaus savo el. pašto dėžutėje, daugelis iš mūsų kelia klausimą: iš kur? Iš kur visi šie žmonės gauna mano el. pašto adresą? Deja, atsakymas labai paprastas ir kartu banalus. Darbo elektroninio pašto adresas, publikuojamas bendrovės interneto svetainėje, yra labiau žinomas, nei jūsų namų adresas. Norėdami naudotis elektroniniu paštu namie, neturėti papildomų problemų su reklaminėmis „šiukšlėmis“, turėtumėte prisiminti, jog įrašydami jį kai prenumeruojatės naujienų grupes, registruojatės forumuose, pildydami įvairias anketas, rizikuojate užsikrauti reklaminiais tos svetainės laiškais. Specialistai pataria turėti vieną, specialiai reklamai sukurtą pašto dėžutę, kuri būtų naudojama minėtais atvejais. Darbovietė nėra suinteresuota išimti iš savo oficialaus tinklapio darbuotojo elektroninio pašto adreso, ar keisti jį kiekvieną kartą, kai „šiukšlių“ skaičius išauga. VISA KO PRADŽIA Ko gero, vis didėjančio pašto šiukšlinimo skaičiaus augimo priežastis yra ne tik efektyvumas, bet ir didelis greitis, mažos kainos, leidžiančios besireklamuojantiems asmenims ar firmoms savo potencialius vartotojus pasiekti greičiausiai. Plintant elektroninei prekybai, didėjant atsiskaitymų skaičiui internete, tokias paslaugas teikiančioms firmoms būtent tokiu būdu pasiekiami pasidaro dauguma potencialių klientų. KAIP TAI DAROMA „Šiukšlintojai“ naudoja specialią programinę įrangą, padedančią surinkti el. pašto adresus iš įvairių interneto svetainių. Tokia įranga kainuoja iki 100 JAV dolerių. Naudojant raktinį žodį, daugiau kaip 36-iuose paieškos portaluose surenkamos labiausiai užklausą tenkinančios interneto svetainės. Po to potencialus „šiukšlintojas“ pasirenka, kaip nuosekliai jis nori išnagrinėti interneto svetaines. Jis gali pasirinkti atskirai nagrinėti FAQ – dažnai užduodamų klausimų, užsakymo ar kitų tipų puslapius. Taip pat gali pasirinkti, kur turėtų būti jo ieškoma frazė ir kt. Darbas baigiamas konkrečiu tam tikros sferos žmonių el. pašto adresų kopijavimu: užsakovų, personalo adresais ar kt. Su gana nemenkais interneto svetainių paieškos sistemų ištekliais, rasdamas jų daugiau kaip 1 000, „šiukšlintojas“ gali išsirinkti daugiau kaip 36 000 užklausą tenkinančių interneto puslapių. Papildoma programinė įranga, kainuojanti nuo 100 iki 400 JAV dolerių, naudojama išsiųsti elektroninę reklamą ir kartais net automatiškai reaguoti į atgal atsiųstas užklausas. Nuoseklus reklamavimas yra būtinybė, norint užtikrinti pastovų susidomėjimą preke ar paslauga. Dėl šios priežasties užprogramuota ta pati reklama, tik jau iš kitos pašto dėžutės, gali būti išsiųsta tiems patiems adresatams kas kelias dienas. KAIP SU TUO KOVOJAMA Firmos, siekdamos mažinti serverių apkrovą, nereikalingos reklamos patekimą į pašto serverius, filtruoja įeinančius laiškus. Tačiau vis labiau progresuojantys „šiukšlintojai“ sugeba apeiti laiškų filtrus, nebenaudodami „gaudomų“ žodžių, kaip antai : „nemokama“, „pabandyk“ ir kt. Vis dėlto, tarp potencialių reklaminio tipo laiškų gali pasitaikyti firmai labai svarbios informacijos, kuri paprasčiausiai filtrų buvo nukreipta kaip nepriimtina. Dėl to dažnai sukuriama papildoma direktorija, laikmena, laikyti potencialioms reklaminėms šiukšlėms. Peržiūrėti ir surūšiuoti ten kaupiamą informaciją prireikia papildomo laiko, kainuoja papildomus pinigus, todėl kartais firmos vengia naudoti filtravimo sistemas, nes tą patį darbą galėtų atlikti visi darbuotojai su savo pašto dėžutėse susikaupusia nenaudinga informacija susidorodami patys. Sugaištamas laikas daugelio darbdavių nėra įvertinamas kaip ženklus. ĮSTATIMINĖ BAZĖ Įstatymais reglamentuotas pašto sistemų kūrėjų, vartotojų dalyvavimas elektroniniuose pašto mainuose neapsaugo jų nuo pašto šiukšlių. APSAUGOS BŪDAI Yra labai daug apsaugos programų, padedančių kovoti su el. pašto dėžučių šiukšlinimu. Tačiau mums gali padėti ir paprastos, mūsų naudojamos POP3 pašto sistemų priežiūros programos, pvz., „MS Outlook“, ar „The Bat“. Kiekviena iš jų turi savo filtravimo programas ir galimybę nusistatyti „undisclosed recipients“; pasirinkti žodį, pagal kurį šie siuntėjai bus atmetinėjami (pvz., „sex“). Žinoma, yra ir specialių programų, sukurtų kovoti su šia problema, pvz., „IronMail“.