Tiltai – inžineriniai statiniai, suprojektuoti taip, kad atliktų savo funkcijas esant įvairiausioms klimatinėmis sąlygomis. Keista, bet iki šiol niekam nekilo mintis, kad šiuos žmogaus sukurtus inžinerinius statinius galima panaudoti alternatyvios, draugiškos aplinkai energijos gamybai.
Tiltai – inžineriniai statiniai, suprojektuoti taip, kad atliktų savo funkcijas esant įvairiausioms klimatinėmis sąlygomis. Keista, bet iki šiol niekam nekilo mintis, kad šiuos žmogaus sukurtus inžinerinius statinius galima panaudoti alternatyvios, draugiškos aplinkai energijos gamybai. Atsižvelgiant į vietos sąlygas, tiltai gali būti naudojami išgaunant vėjo ar saulės energiją. Nors paprastai transporto infrastruktūroje naudojami tiltai negalėtų būti vadinami draugiškais aplinkai statiniais, tačiau dažnai jie būna pastatyti atvirose vietovėse, kur tiesiogiai veikiami saulės ir vėjo. Tai sudaro ypač palankias sąlygas išgauti saulės ir vėjo energiją.
Vienas iš ekologinių tiltų projektų buvo sukurtas Italijoje. Tai dalis projekto „Saulės energijos parkas-saulės greitkelis“, kurio tikslas – atnaujinti uždarytą greitkelio, jungusio Bagnerą ir Scillą, atkarpą. Šiam projektui sukurti buvo paskelbtas konkursas, kurį pasitelkę inovatyvias technologijas laimėjo trijų inžinierių grupė: Francesco Colarossi, Giovanna Saracino ir Luisa Saracino. Jie įvertino šio projekto potencialą išgaunant saulės ir vėjo energiją, kadangi vietovė, kurioje turėjo būti statomas tiltas, yra aukštai virš jūros lygio, todėl labai vėjuota bei atvira kepinančiai viduržemio saulei.
Inžinieriai pasiūlė, kad tilto danga būtų pagaminta ne iš tradicinio asfalto, bet iš tankaus tinklo saulės kolektorių, padengtų tvirto plastiko sluoksniu. Šie saulės kolektoriai pagamintų apie 11,2 mln. kWh elektros energijos per metus. Dar 26 vėjo turbinos, įmontuotos į tarpus tarp tilto atramų, papildomai pagamintų 36 milijonus kWh. Taigi iš viso šios inovatyvios technologijos įgalintų aprūpinti elektros energija per 15 tūkstančių namų ūkių kiekvienais metais. Ir tai dar ne viskas. Tilto projektuotojai puoselėja idėją, jog tilto kelkraščiai galėtų tapti mažais ūkiais, kuriuose ūkininkai augintų daržoves ir čia pat jomis prekiautų.
Žinoma, gal tai ir per toli žvelgianti idėja, vis tik kol kas mes norėtume, kad įvairūs architektai, inžinieriai bei kiti urbanistikos srityje dirbantys žmonės pradėtų labiau domėtis ir įgyvendinti alternatyviosios energijos projektus kasdieniame gyvenime, bent jau pirmąją aprašyto projekto Italijoje dalį.