Diskusijoje dalyvavę TV kanalų vadovai, reklamos, verslo, Radijo ir televizijos komisijos atstovai teigė, kad skaitmeninės antžeminės TV plėtrai nėra tinkamai pasiruošta. Anot jų, privalu kuo greičiau tobulinti skaitmeninės TV plėtros strategiją nustatant naujus terminus, geografinės plėtros etapus ir finansavimo mechanizmus, o Vyriausybė turi aktyviai dalyvauti skaitmeninės TV modelio įgyvendinimo procese.

Ekspertai pabrėžia, kad dabartinis skaitmeninės TV diegimo modelis turi daug trūkumų – diegimo terminai nustatyti pagal ES nuostatas, tačiau neatsižvelgiama į retransliuotojų ir vartotojų techninį pasirengimą, Vyriausybė nėra numačiusi kompensavimo už skaitmeninės TV priedėlius mechanizmo. Diskusijos dalyvių manymu, Vyriausybė, dirbtinai skatindama rinką pradėti skaitmeninės TV verslą, jos dalyvius verčia prisiimti nepagrįstą finansinę riziką.

Tam, kad skaitmeninės TV modelis veiktų, Lietuvoje turi būti 300 tūkst. skaitmeninės antžeminės TV vartotojų. Toks namų ūkių, turinčių galimybę žiūrėti skaitmeninę antžeminę TV, skaičius numatomas apie 2015 metus. Prognozuojama, kad 2009 metais šis skaičius tesieks 20 tūkst. namų ūkių. Ekspertu vertinimu, jei iki 2015 metų Lietuvoje nebus bent 300 tūkst. namų ūkių, įsirengusių skaitmeninę antžeminę TV, turinio operatorius gali bankrutuoti ir valstybė turės iš naujo kurti strateginį skaitmeninės TV plėtros modelį.

Anot diskusijos dalyvių, pradėti skaitmeninės antžeminės TV transliacijas 2006 metais yra netikslinga. Realus transliacijų pradžios laikas priklauso nuo daugelio faktorių, tarp jų:  turinio transliuotojų galimybės ir kompensavimo mechanizmas. Ekspertai sutarė, kad 2012 metais analoginės TV išjungimo laikas yra realus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitose Lietuvos vietovėse perėjimo prie skaitmeninės TV pagrįsta būtų tikėtis 2015 metais.

Žiniasklaidos rinkos dalyviai ne kartą kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, Ryšių reguliavimo tarnybą, Radijo ir televizijos komisiją, Seimo komitetus dėl priedėlių, terminų, techninių ir turinio operatorių galimybių, tačiau į jų rekomendacijas nebuvo atsižvelgta. Ekspertai neatmeta prielaidos, kad kai kurios valstybės institucijos yra suinteresuotos netinkamo rinkai modelio įdiegimu.

Skaitmeninės TV transliacijoms vykdyti numatyti du techniniai operatoriai (siuntėjai). Vienas iš techninių tiekėjų diegia IP TV tinklą, todėl jis tampa konkurentu pačiam sau. Kito techninio tiekėjo pagrindinis akcininkas yra Susisiekimo ministerija, kuri ir kuria skaitmeninės TV modelį.

Šie operatoriai turi skirtingus tikslus ir jiems kol kas sunku rasti bendrą sprendimą, todėl tokia konkurencija stabdo visą strategijos įgyvendinimą. Esant dviems skirtingai rinkoje veikiantiems techniniams operatoriams nebelieka galimybių kurti bendrą rinkodaros strategiją. Ekspertų nuomone, Vyriausybė turėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant modelį ir neperkelti visos atsakomybės vien tik rinkos dalyviams.

Pagal dabartinį modelį numatyta naudoti MPEG-4 standarto priedėlius, kurių gamintojų pasirinkimas yra mažas, o kaina, palyginus su pasaulyje paplitusia MPEG-2 technologija, yra keletą kartų didesnė. Toks priedėlis šiuo metu kainuoja du kartus daugiau nei pats televizorius.

Ekspertai taip pat pastebėjo, kad TV reklamos rinkai tiesioginį poveikį turės žiniasklaidos tyrimų bendrovės galimybės tiksliai išmatuoti skaitmeninės TV ir naujų skaitmeninių TV kanalų žiūrovų auditoriją. Ekspertai prognozuoja, kad jei žiniasklaidos tyrimų kompanija galės pateikti tikslius duomenis, TV reklamos dalis reklamos rinkoje išliks tokia pati arba didės.

Tačiau tiksliai įvertinti ekonomines perspektyvas žiniasklaidos ekspertų nuomone yra sunku, kol nėra apibrėžtas valstybės vaidmuo skaitmeninės TV plėtros modelio įgyvendinime, neaiškūs techninių ir turinio operatorių reikalavimai, t.y. kiek finansinių išteklių pareikalaus programų transliavimas ir retransliavimas.