Apie duomenų perdavimo elektros tinklais galimybę šnekama jau gana seniai, tačiau be kelių pilotinių projektų JAV ir Europoje į priekį ši technologija nejuda.
Apie duomenų perdavimo elektros tinklais galimybę šnekama jau gana seniai, tačiau be kelių pilotinių projektų JAV ir Europoje į priekį ši technologija nejuda. Pasirodo, elektros tinklų infrastruktūra nelabai tinkama internetui.
Didysis „elektrinio interneto“ pliusas – kad elektros tinklai išvedžioti jau praktiškai visur, tad prijungti klientus prie interneto taptų labai paprasta ir palyginti pigu. Deja, tam, kad duomenis pavyktų atskirti nuo elektros srauto, elektros pastotėse būtina montuoti papildomą techninę įrangą – kitaip duomeys keičiant įtampą transformatoriuje bus prarasti. Internetas su tokia įranga pastotėse pasirodė esąs brangesnis už kitus interneto teikimo būdus.
Tačiau duomenų perdavimo elektros tinklais eksperimentai tęsiami ir toliau. Pavyzdžiui, kompanijai „Consolidated Edison“ pavyko pasiekti 4 megabaitų per sekundę duomenų perdavimo greitį, kai orientacinė „elektrinio interneto“ kaina vartotojui siekia 30 JAV dolerių. Palyginimui – 1,2 MB/s duomenų kabelinio interneto kaina JAV – apie 42 dolerius.
Šaltinis:
„Infotekos“ inf.
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.