Kokį gi poveikį internetas ir elektroninė komercija turi globalizacijai? Apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

Kažin ar dabar surastumėte bent vieną kompaniją, kuri neturi savo tinklapio. Didelės ir populiarios firmos turi net savo asmeninius milžiniškus naujienų ir prekių portalus. Interneto ir elektroninės komercijos svarba buvo suvokta dar neseniai – prieš kelerius metus. Pastebėta, kad žmonės noriai apsiprekina ne tik parduotuvėse, bet ir internete. Tada ir įvyko el. komercijos bumas – daugelis kompanijų puolė kurti elektronines prekyvietes ir portalus...

Kompanija „Halliburton.com“ anksčiau vadinosi „Halliburton“, tačiau po milžiniškų pokyčių nusprendė pakeisti pavadinimą... Firma verčiasi energetikos ir naftos kompanijų konsultacija. Priklausomai nuo kompanijos dydžio atsiranda mažesnis ar didesnis informacijos srautas. Taip atsitiko ir „Halliburton“ – kompanijos vadovai turėjo susitvarkyti su nemaža informacijos perkrova – tūkstančiais dokumentų, blankų ir produktų aprašymų. Darbuotojams kildavo sunkumų, norint surasti vieną ar kitą dokumentą... Pamatę, kad nieko gero neišeina, „Halliburton“ vadovai priėmė svarbų sprendimą – perkelti kompaniją ir operacijas į virtualią erdvę. Buvo sukurtas naujienų ir elektroninės prekybos portalas, kuris susilaukė didelio pasisekimo – jis leido geriau ir greičiau aptarnauti kompanijos klientus ir sutaupė darbuotojams daug laiko. Efektas buvo stulbinantis – per pusmetį kompanija sutaupė 280.000, o kompanijos pardavimai padidėjo 10 milijonų.

Elektroninės komercijos ir elektroninio marketingo svarba visam pasauliui yra nenuginčijama, tačiau kaip susijusi globalizacija ir el. komercija? Manyta, kad naujoji verslo rūšis yra bene svarbiausia priežastis – globalizacijos pamatas, tačiau analitikai pastebėjo, kad tai yra labai toli tiesos.

Elektroninė komercija dažniausiai apibrėžiama kaip įprastinių verslo procedūrų ir operacijų automatizacija ir perkėlimas į virtualią erdvę. Toks procesas gerokai padidina verslo efektyvumą ir supaprastina kasdienius rutiniškus darbus. Iki šiol buvo manoma, kad dauguma elektroninės komercijos sandėrių yra vykdoma tarp įvairių pasaulio šalių, tačiau naujausi tyrimai parodė, kad verslas sparčiai rutuliojasi tik tarp vietinių kompanijų. Daugelis verslininkų laiko internetą ir elektroninę komerciją tik patogesniu būdu realizuoti savo prekes vietinėje rinkoje.

Informacinių technologijų ir organizacijų tyrimų centras (TOTC) tyrė 2139 kompanijas iš dešimties skirtingų šalių ir nustatė, kad tik 15,3 % respondenčių naudojasi internetu tam, kad išplėstų savo rinkas užsienyje. 44,1 % platino prekes internetu daugiausia vietiniams klientams ir neieškojo partnerių visame pasaulyje.

Pasaulinis tinklas ir suteikia kompanijoms galimybę reklamuoti savo produktus visame pasaulyje ir taip plėsti savo klientų skaičių. Tačiau vien kompanijos tinklapio neužtenka tarptautinės prekybos partneriams rasti. Nustatyta, kad pasaulinis verslas paremtas ilgalaikėmis strategijomis ir projektais. Tokio proceso, kai klientas ateina į tinklapį ir vien pelės paspaudimu užsisako tam tikrų prekių ar paslaugų, negalima vadinti rimta globalia prekyba.

Viena iš kompanijų, kurios verčiasi rimta globalia elektronine prekyba yra „Quadrem“. Ši tarptautinė firma verčiasi kalnakasyba ir gan sėkmingai naudojasi internetu tarptautiniams partneriams ieškoti. 2002 metais kompanija turėjo per 1000 partnerių visame pasaulyje:

Šiaurės Amerika – 320 kompanijų
Afrika – 251
Azija/Australija – 241
Pietų Amerika – 221
Europa – 59
Kompanijos pagrindinės būstinės įkurtos Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Į akis krinta tai, kad didžioji dalis bendradarbiaujančių kompanijų yra iš Amerikos (Šiaurės Amerika – 320 kompanijų, Pietų Amerika – 221). Nors visi partneriai ir gali prekiauti tarpusavyje, visgi teikia pirmenybę vietinei prekybai. Šis pavyzdys tik patvirtina faktą, kad klientai teikia pirmenybę savo šalies kompanijoms, tai yra, jeigu jos gali rinktis, tai prekiauja su kaimynais rinkoje. Amerikos firma mieliau perka prekes iš kompanijos, kurios būstinė yra Šiaurės arba Pietų Amerikoje negu iš tos, kuri įsikūrusi, sakykim, Arabijoje.

Nors elektroninė komercija ir automatizuoja visą prekybos procesą ir panaikina atstumą tarp prekiaujančių pusių, ji kol kas negali įveikti pasenusio požiūrio, kad prekiauti su „svetimtaučiais“ partneriais yra brangu. Daugelis kompanijų iki šiol laikosi nuostatos, kad labiau apsimoka „susidėti“ su kompanijomis, kurios yra arčiau.