Elektroninė visuomenė kuria elektroninę komerciją

Publikuota: 2004 m. lapkričio 10 d. trečiadienis

E. komercija populiarėja. Internete galima įsigyti bilietų į įvairius renginius, krepšinio varžybas ar net nusipirkti autobuso, lėktuvo bilietą. Transporto kompanijos įsigijantiems bilietą tokiu būdu siūlo 15 procentų nuolaidą. Be to, tai patogu. Tereikia pranešti banko rekvizitus ir internetu gauni bilieto kopiją, kurią tereikia išspausdinti namuose. Apie e. komerciją kalbame su „Penkių kontinentų“ El. komercijos departamento vadovu Emiliu Musajevu.

Emilis Musajevas
Emil Musajev
Kodėl įmonės taiko nuolaidas?

Aš manau todėl, kad vartotojai išmoktų naudotis naujomis paslaugomis, beje, labai patogiomis, padedančiomis sutaupyti laiko. Kokia nuolaidų teikimo prasmė – sunku apibrėžti. Tai naudinga turi ne tik įmonei, bet ir bankui, per kurį jūs sumokate už bilietą. Juos gali sieti bendri interesai ir susitarimas. E. komercija naudinga prekybininkams, nes taupo jų lėšas – mažiau popierių, mažiau reikia darbuotojų. Nuolaidos ir panašios akcijos visada reikalingos, kada įsisavinama nauja rinka, pateikiama nauja prekė.

„Penkių kontinentų“ įmonių grupė taip pat taiko nuolaidų sistemą. Viena iš klientų paskatinimo formų – lojajumo kortelė, kuri, be kita ko, susieta su prekybos centro „Europa“ nuolaidų kortele. Kortelės turėtojai, priklausomai nuo užsakymo sumos, gauna nuolaidą, pavyzdžiui, nuo 10 iki 40 proc., jeigu jums kuriama interneto svetainė, nuo 15 iki 40 proc. – užsisakant reklamą internete, 10 proc. – kompiuterinio raštingumo kursams „Penkių kontinentų“ Mokymo centre ir interneto kavinės „Despina“ (Pamėnkalnio g. 2) paslaugoms. Ar tai padeda versle? Kokia padėtis IT paslaugų sektoriuje?

Jeigu atvirai, apie pasiekimus dar anksti kalbėti. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Nors progresas jau pastebimas. Mūsų įmonė pirmoji 1996 metais ėmė gvildenti tokio pobūdžio problemas, o pirmieji realūs projektai pradėti įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus. Tiesa, daug laiko ir lėšų pareikalavo pačios e. komercijos sistemos sukūrimas. Vėliau prasidėjo klientų paieška.

Kodėl pirkėjai tokie konservatyvūs? Galbūt jie paprasčiausiai nepasitiki, nes nežino, kuo tai jiems naudinga? O gal tiesiog neįsivaizduoja, kaip šios paslaugos funkcionuoja?

Aš galėčiau išskirti tris tokio pirkėjų konservatyvumo priežastis. Primoji paprasčiausiai susijusi su paties paslaugų mechanizmo neišmanymu. Pavyzdžiui, kai kurie galvoja, kad norėdami pervesti pinigus, jie turi eiti į banką. Arba nežino, jog prekės gali būti pristatomos į namus. Arba nenori atlikti operacijas internete, kad ką nors nusipirktų.

Kita priežastis labai paprasta – nemato prasmės, nes tai brangiau. Juk už prekės pristatymą imamas papildomas mokestis. Tačiau papildomai mokame ne visada – pavyzdžiui, kuomet važiavimo bilietą (taip pat ir į teatrą) galima išspausdinti namuose.

Trečia, ko gero pati dažniausia priežastis – žmonės bijo prarasti pinigus, jie baiminasi, jog pinigus gali pavogti ir nepristatyti prekių.

Vartotojai, mano nuomone, bijo be reikalo. Mums nepasitaikė nei vieno panašaus incidento. Užsakymų ir atsiskaitymų sistema sukurta taip, kad viską atlieka pati sistema, duomenys perduodami specialiais koduotais paketais, juos žino tik bankas ir klientas. Bankas aišku negali kaip nors pakenti klientui, kitaip kiltų skandalas, nukentėtų banko reputacija. Jūs naudojatės įprastomis banko operacijomis, tik per nuotolį. Juk niekam nekyla įtarimas, jog bankas galėtų jus apiplėšti, kai pildote pinigų pervedimą arba juos išsiimate.

Manau, jog žmonės ne bijo, bet vadovaujasi įpročiais. Norime paliesti, užuosti. Kai kuriuos malonu vaikščioti po parduotuves. Bet jeigu jūs branginate laiką ir pinigus (pervedant pinigus internetu, bankai mokesčio dažniausiai neima), tuomet e. komercija – puiki išeitis.

Tikriausiai esate optimistas ir tikite, jog e. komercija bus populiari?

Be abejonės. Tikiu, jog ir šis daug ką paaiškinantis pokalbis bus naudingas.

Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »