Elektroniniai ištekliai Lietuvos interneto erdvėje

Publikuota: 2003 m. birželio 10 d. antradienis
M.Mažvydo biblioteka
Biblioteka
Turbūt daugeliui iš internautų internetas siejasi su erdve, kurią valdo tie patys realaus pasaulio pagrindiniai dėsniai – gimimas ir mirtis. Žmogiškų pastangų dėka gimstantys informaciniai vienetai, tokie kaip skelbimai ar straipsniai elektroniniuose žurnaluose, naujienos firmų internetiniuose puslapiuose, išsakytos mintys pokalbių klubuose, paskaitų tvarkaraščiai universitetų katedrų puslapiuose, atlikę savo paskirtį miršta. Jie ištrinami ar pasimeta beribiuose virtualaus pasaulio vandenyse. Iššūkis užmarščiai Laimei ar nelaimei, internete valdantys dėsniai yra nepastovūs. Buvo mestas iššūkis ir užmarščiai! Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2002 metais buvo pradėtas projektas – surinkti ir išsaugoti visus duomenis (elektroninius išteklius), kurie šiuo metu yra Lietuvos interneto erdvėje. Projektas tęsiamas iki šiandien. Jį įgyvendina UAB „Sintagma sistemos“ kartu su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo ir kitomis bibliotekomis. 1998 metais sukurta ir plėtojama Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema LIBIS. Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema (LIBIS) LIBIS kompiuterizuoja bibliotekų veiklos procesus. Pateikia kiekvienos LIBIS projekte dalyvaujančios bibliotekos elektroninius katalogus apie turimus leidinius su visomis būtinomis naudotojams paieškos galimybėmis, Lietuvos bibliotekų Suvestinį katalogą, leidinių užsakymo ir tarpbibliotekinio abonento galimybę, vieningą skaitytojo bilietą Lietuvos bibliotekose, kurios turi įdiegtą LIBIS programinę įrangą. Tai vienos iš svarbiausių bet ne vienintelės LIBIS teikiamos galimybės. Pirmieji LIBIS kūrimo darbai prasidėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 1995 09 25 įsakymu Nr. 314. O LIBIS plėtojamas tęsiamas iki šiandien.
Tarp informacijos internete taip pat galima paskęsti kaip ir tarp krūvos laikraščių. Nuo to gelbsti katalogizavimas
Spauda
LIBIS elektroninių išteklių archyvas LIBIS Elektroninų išteklių archyvas surenka ir išsaugo elektroninius išteklius. Projekto, pradėto 2002 metais ir besitęsiančio iki šiandien, rezultatas: 180 Gb (Giga baitų) duomenų iš 24 500 adresų, priklausančių domenui "lt", t.y., Lietuvai skirtam domenui. Pirmas duomenų surinkimas iš domeno "lt" prasidėjo 2002 spalio 25 dieną, antras – 2003 balandžio 29 dieną. Išsamų duomenų surinkimą planuojama kartoti kas pusmetį. Dažnesnis duomenų surinkimas atliekamas iš kai kurių dažnai keičiamų interneto svetainių. Elektroniniai ištekliai – tai ne tik periodiniai leidiniai ir knygos internete, bet ir vertinga informacija kultūros paveldui įvairių organizacijų tinklapiuose. Čia pateikiama informacija atspindi dabartinio laikmečio problemas bei pasiekimus, naujas leidybos formas informacinių technologijų amžiuje. Be to, yra nemažai leidinių, kurie turi tik elektroninę versiją. Ir jų nuolat daugėja. Pvz., UAB „Penki kontinentai“ įgyvendinami projektai: jūsų dabar skaitomas el. žurnalas, žurnalas automobilininkams „Ratai.lt“, žurnalas šunų augintojams „Šuns pasaulis“ ir daugelis kitų. Elektroniniai ištekliai yra traktuojami kaip sudėtinė šalies kultūros paveldo dalis, kurioje fiksuojami ekonomikos, socialiniai, mokslo ir švietimo laimėjimai (ir pralaimėjimai), ir kuri privalo būti saugoma ateities kartoms taip kaip ir dokumentai tradicinėse laikmenose. Pagrindiniai elektroniniai ištekliai yra dviejų tipų:
  • autonominiai (off-line), turinys fizinę formą ir pateikti tokiose laikmenose kaip magnetinės juostos, diskeliai, optiniai diskai ir pan.
  • neautonominiai (on-line), kurie yra prieinami tik internete arba tam tikrame tinkle. Sunkiau surenkami ir apdorojami yra neautonominiai duomenys. LIBIS elektroninių išteklių archyvas duomenų paieškai naudoja Harvesterio metodą, kurio idėja – automatiškai nuskaitomi ir išsaugomi internetiniai puslapiai. Iš nuskaitytų puslapių išrenkami „Uniform Resource Locator“ (URL) adresai į kitus puslapius. Iš surinktų adresų išmetami visi dubliai ir jau aplankyti adresai. Sudaromas naujas darbinių puslapių sąrašas, ir veiksmai kartojami iš naujo. LIBIS elektroninių išteklių archyvas atsakingas ne tik už elektroninių išteklių surinkimą, bet ir už bibliografinę apskaitą, informacinį aprūpinimą, ilgalaikį išsaugojimą (emuliacija, konvertavimas į šiuolaikinius formatus). Reikia pabrėžti, kad siekiant nepažeisti autorių teisės, surinkti duomenys yra tik kaupiami. Dokumentų turinį analizuoti ar pateikti naudotojui galima tik pagal dvišalį sutartį su autoriumi (leidėju). O bibliografinei apskaitai kuriami bibliografiniai įrašai naudojant dokumentų metaduomenis (html elementas „meta“). Pradinė elektroninių išteklių analizė Tarp neautonominių duomenų failai su praplėtimu txt, html ir gif sudaro 97 % bendrojo kiekio. Santykinai nemaža dalis atitenka pdf formato dokumentams. Solidžioje dalyje lietuviškų internetinių puslapių yra prieinamos ir įprastos internete paslaugos (duomenų grupė: favourites, faq, about, news, lst, signup, lostpassword, userlist, online, works). Analizuojant surinktus duomenis nustatyta, kad Lietuvoje ganėtinai populiaru naudoti interneto naršykles kaip aplinką įvairioms programoms (duomenų grupė: php, asp, jsp, shtml, phtml). O „šiukšlių“ (duomenų grupė: exe, com, bat, ex_, sh, o, dll, pdb, prn, cfg,in_, ttf, sub, reg, ini, dat, cpp, h, java, rar, tar, jar, arj, tgz) kiekis internete yra nedidelis. Duomenų failų bei adresų santykis – 1:2,5. Vienam duomenų failui vidutiniškai tenka 2,5 adreso. Vieno iš pagrindinio elektroninius išteklius aprašančio parametro – metaduomenų – panaudojimas Lietuvoje nėra populiarus. Tai labai apsunkina duomenų paiešką ir analizę, bibliografinę apskaitą. Uždaviniai Neišspręstų šioje srityje uždavinių yra daug. Tai ir surinkti visus siekiamus surinkti duomenis, juos indeksuoti ir klasifikuoti, surinktus duomenis analizuoti matematiniais ir statistiniais metodais, nustatyti dėsningumus ir ateities perspektyvas. Šių metų birželio 7-15 dienomis Ukrainoje Kryme vyksta dešimtoji tarptautinė konferencija „Krymas 2003“, kurios tema: „Biblioteka ir informacijos pasiekiamumas dabartiniame pasaulyje. Elektroniniai resursai skirti mokslui, kultūrai ir švietimui“ (Daugiau apie tai>>). Pateikta konferencijos medžiaga supažindina interesantus su elektroninių išteklių problematika ir su daugeliu kitų labai įdomių ir spalvingų temų.
    *****
    Interneto leidiniai www.search.lt paieškos sistemos kataloge Įvairios literatūros (grožinės, mokomosios, dalykinės) galite įsigyti ištisą parą el. knygyne www.books.lt
  • Šaltinis: Aivaras Danilkevičius „Duomenų pasiskirstymo modelis Lietuvos interneto erdveje", 2003 (bakalauro darbas, VU Matematikos ir Informatikos fak.)
    Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

    facebook komentarai

    Naujas komentaras


    Captcha

    susiję straipsniai

    Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

    Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

    Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

    Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

    Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

    Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

    Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

    Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

    Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

    Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

    JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

    JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

    5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

    Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

    Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

    Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

    Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

    Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

    Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

    Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »