Esate įsitikinę, kad niekas nesinaudoja jūsų mokėjimo kortele? Vertėtų suabejoti, nes vagystės iš mokėjimo kortelių gresia bet kurioje pasaulio šalyje. Elektroniniai sukčiai sugalvoja vis daugiau būdų, kaip jas ištuštinti.

Esate įsitikinę, kad niekas nesinaudoja jūsų mokėjimo kortele? Vertėtų suabejoti, nes vagystės iš mokėjimo kortelių gresia bet kurioje pasaulio šalyje. Elektroniniai sukčiai sugalvoja vis daugiau būdų, kaip jas ištuštinti. „Atsargiai elkitės su mokėjimo kortelėmis. Mokėdami už pietus atiduosite ją padavėjui, o šis gali specialiu aparatu nuskaityti magnetinėje juostelėje esančią informaciją, pasidaryti kortelės kopiją ir vėliau ja atsiskaitinėti“, — užsukus į vieną Londono restoraną paslaugiai perspėjo vienas padavėjas. Pasak jo, šis plėšikavimo būdas Anglijoje gana populiarus — klientas gali tik po kurio laiko pajusti, kad savo pinigus dalijasi su nusikaltėliais. „Vagystės mokėjimo kortelėmis — gana retas reiškinys, tačiau Didžiosios Britanijos bankai stebi smarkiai didėjantį sukčiavimų kortelėmis skaičių, kai kortelių duomenys nukopijuojami. Bet kokiu atveju, nėra geresnių ar blogesnių šalių, kai kalbama apie sukčiavimą mokėjimo kortelėmis. Jų savininkai visada turi rūpintis savo kortelių saugumu, kad ir kur jie būtų“, — LŽ sakė „Visa International“ atstovas Baltijos šalims Piotras Szczepaniakas. Policijos departamento Nusikaltimų tyrimo tarnyboje prieš dvejus metus įkurto Kompiuterinių nusikaltimų tyrimo skyriaus komisaras Markas Marcinkevičius nelinkęs detaliai pasakoti apie šalyje išaiškintus sukčiavimų būdus, panaudojant mokėjimo kortelių rekvizitus ir internetą. „Ši tema — tabu. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, — LŽ sakė Marcinkevičius. Anot jo, tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių bankai patiria didelius nuostolius dėl interneto nusikaltėlių, tačiau neretai, stengdamiesi išlaikyti gerą įvaizdį, į policiją nesikreipia. Manoma, kad apie 70-80 procentų nukentėjusiųjų Lietuvoje nepraneša apie tai teisėtvarkininkams ir nusikaltimas lieka nuslėptas. Interneto nusikaltėliais vadinami sukčiai niekada nevykdo savo veiklos vienoje valstybėje ir dažnai veikia grupėmis. Vieni vagia rekvizitus ir interneto parduotuvėse juos panaudodami perka brangias prekes, kurios siunčiamos niekur nedirbantiems JAV piliečiams, šie jas greituoju paštu persiunčia į Lietuvą. Vėliau prekės išvežamos į Rusiją. Kai kurie lietuviai užsiima mokėjimo kortelių rekvizitų vagystėmis. Jie kortelėse įrašytus duomenis stengiasi gauti visais įmanomais būdais. Kavinėse verbuojamos padavėjos, kurioms įbrukami pranešimų gaviklio dydžio vadinamieji mokėjimo kortelių rekvizitų skaitytuvai. Kai klientas atsiskaito kortele, padavėja ją perbraukia ir per minėtą aparatą. Šitaip duomenys vagiami iš prabangių, auksinėmis vadinamų mokėjimo kortelių, nes sukčiai įsitikinę, kad jose tikrai bus pinigų. Rekvizitai pavagiami ir įsilaužus į bankų ar elektroninių parduotuvių duomenų bazes. Asmenų, sugebančių įveikti bankų duomenų bazių apsaugos sistemas nėra daug, todėl jie paprastai veikia atskirai nuo grupuočių ir užs Šima tik rekvizitų pardavinėjimu sukčiams. Tokia prekyba aktyviai vyksta specialiai tam sukurtų interneto puslapių pokalbių forumuose. Pavyzdžiui, už 100 kortelių rekvizitus Rusijos įsilaužėliai, su kuriais bendrauja ir lietuviai, prašo apie 500 JAV dolerių (apie 1500 litų). Šitokios sumos prašoma už kortelių duomenis su CVV kodu (Credit Card Validation Code), kurių pastaruoju metu įsigudrino reikalauti interneto parduotuvės. Rekvizitų pardavėjai nebendrauja su jiems nežinomais pirkėjais, todėl policijai sunku juos demaskuoti. „Hansabanko“ mokėjimo kortelių departamento direktoriaus Vitalijaus Rancevo teigimu, padirbti mokėjimo kortelę gana sunku, tačiau įmanoma. Kiti lietuviai užsiima vadinamųjų „dropų“ (žmonės, kuriems siunčiamos vogtomis kortelėmis nupirktos prekės) paieška JAV. „Valstijų piliečiais labiausiai pasitiki internetinių parduotuvių savininkai ir prekes jiems siunčia prieš tai neatlikę jokių patikrinimų“, — sakė Marcinkevičius. Anksčiau sukčiai prekes adresuodavo tiesiai į Lietuvą, tačiau didėjant apgavysčių skaičiui, interneto parduotuvių administratoriai Lietuvą išbraukė iš sąrašų. Todėl lietuviai ir ieško bedarbių Amerikoje, galinčių tarpininkauti. Treti asmenys užs Šima greituoju paštu atsiųstų prekių realizacija. Dažniausiai būna perkami nešiojamieji kompiuteriai bei kita organizacinė technika, kurią Lietuvoje parduoti sunku. Todėl šie daiktai dar neišpakuoti išvežami į Rusiją ir ten realizuojami. Marcinkevičius užsiminė, kad nuo tokių sukčių nėra apsaugotas nė vienas asmuo, besinaudojantis mokėjimo kortelėmis. Daugiau apie tai skaitykite „Lietuvos žiniose“.