Elektroninis parašas

Elektroninis parašas leistų sudarinėti, persiųsti dokumentus elektroniniu būdu, sumažėtų popierių ir nereikalingos biurokratijos.

Valstybės kontrolierių teigimu, diegti elektroninį parašą įpareigotos institucijos neatlieka numatytų darbų.

Pasak Valstybės kontrolės pareigūnų, nors elektroninio parašo įstatymą Seimas priėmė dar 2000 metų vasarą, kol kas realiai jokių žingsnių nežengta.

Elektroninis parašas leistų sudarinėti ir siųsti dokumentus elektroniniu būdu, sumažėtų popierių ir nereikalingos biurokratijos. Tokio parašo įteisinimas pagreitintų įstaigų ir organizacijų darbą, mažintų sąnaudas. Iki 2002 metų privalėjo būti įsteigta elektroninio parašo sertifikavimo priežiūros tarnyba, sertifikavimo centrai, o valstybės tarnautojai aprūpinti pažymėjimais su elektroniniu parašu, valstybinėse institucijose turėjo būti naudojami elektroniniai parašai ir sukurta elektroninių dokumentų saugojimo sistema. Darbams apmokėti prognozuota išleisti 5 milijonus litų.

Įkurti sertifikavimo centrą buvo patikėta valstybės įmonei „Infrastruktūra“, tačiau ši įmonė gavo tik 0,5 milijono litų, nors centrui įsteigti reikia iki 50 milijonų litų.

„Infrastruktūros“ direktorius Ignotas Evaldas Paulauskas LŽ sakė, kad už gautus pinigus nupirkta švediška įranga, surengti darbuotojų mokymai ir keli seminarai. Tolesnei centro plėtrai pritrūko lėšų, todėl šis projektas ir įstrigo.

Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad galiojantys įstatymai nesudaro kliūčių pradėti diegti elektroninį parašą. Tačiau kai kurios priemonės, reikalingos elektroniniam parašui diegti, nebuvo įvykdytos, valstybės institucijos nepasidalijo funkcijomis, todėl atsirado prielaidų neefektyviai dirbti. Be to, anot kontrolierių, valstybės institucijos nepasirengusios elektroninio parašo naudoti viešai.

Edmundas Žvirblis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto Elektroninio parašo priežiūros skyriaus vedėjas, pripažino, kad dalis kaltinimų yra teisingi, nes valstybė iš tiesų numojo ranka į elektroninio parašo diegimą. „Situacija ypač pasikeitė premjeru tapus Algirdui Brazauskui - elektroninio pašto diegimo finansavimas beveik nutrūko“, – tvirtino Žvirblis.

2002 metais Informacinės visuomenės plėtros komitetas nusprendė sertifikavimo centro steigimą patikėti privačioms įmonėms. Steigti sertifikavimo centrą kartu pasižadėjo Vilniaus bankas, „Hansabankas“, „Lietuvos telekomas“ ir „Omnitel“. Šios bendrovės pristabdė savo planų įgyvendinimą. Buvo paaiškinta, esą Lietuvos rinka dar nesubrendusi elektroniniam parašui.