Elektroninių nusikaltimų bijoma labiau nei fizinių

Publikuota: 2006 m. vasario 21 d. antradienis

Prie kompiuterio

Net tris kartus daugiau amerikiečių jaučia baimę tapti elektroninių nusikaltimų aukomis negu nukentėti nuo fizinių nusikaltimų.

Kaip žmonės saugosi nuo el. nusikaltėlių išpuolių>>>

Pagrindiniai pavojai IT ir verslo saugumui>>>

Tyrime dalyvavo žmonės, namie ar darbo vietoje turintys internetą. Elektroninius nusikaltimus (internete, bankomatuose, delniniuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose ir t. t.) amerikiečiai jau prilygina fiziniams nusikaltimams. 6 proc. apklaustųjų teigė nukentėję nuo elektroninių nusikaltėlių, o fizinių nusikaltimų aukomis tapo 7 proc. Vienas procentas negalėjo tiksliai atsakyti, ar nukentėjo dėl elektroninių nusikaltimų.

70 proc. respondentų pirktų prekes internetu iš patikimos interneto svetainės, o daugiau kaip pusė yra „susirūpinę“ arba „labai susirūpinę“ dėl nežinomų ar jiems negirdėtų prekybininkų internete. O vienas iš trijų amerikiečių įtartinai žiūri į bankines operacijas internetu. Dėl šių baimių, 75 proc. apklaustųjų tikino jau ėmęsi saugumo priemonių. Labiausiai baiminamasi, jog bus pavogti asmeniniai duomenys – šią priežastį nurodė 43 proc. respondentų. 24 proc. labiausiai bijo netekti pinigų. Įdomu, kad net 53 proc. amerikiečių mano, kad jie patys yra atsakingi už savo saugumą nuo elektroninių nusikaltimų, todėl jie keičia savo elgesį, kad apsisaugotų nuo elektroninių nusikaltėlių išpuolių:

• 85 proc. sunaikina dokumentus su savo asmenine informacija arba su kitais duomenimis, kuriais gali pasinaudoti nusikaltėliai;

• 70 proc. naudojasi tik tomis interneto parduotuvėmis, kurios turi atitinkamus saugumo antspaudus;

• 64 proc. neperveda pinigų internetu kompiuteriu, kuriuo dalijasi keli žmonės;

• 50 proc. nesinaudoja viešuoju bevieliu tinklu;

• 38 proc. nesinaudoja internetine bankininkyste;

• 37 proc. nenaudoja kredito kortelės duomenų internete.

Per pastaruosius 12 mėnesių apklaustieji Amerikos interneto vartotojai ėmėsi šių papildomų saugumo priemonių:

• 29 proc. nebesako savo kredito ar mokėjimo kortelės duomenų telefonu;

• 27 proc. nustojo pirkti internete iš nežinomų pardavėjų;

• 18 proc. nebeapmoka sąskaitų internetu;

• 16 proc. nustojo žaisti žaidimus internete.

Skelbiama, kad 2005 m. pasaulyje IT pavojus buvo vidutinio lygio. Kadangi apie „Zotob“ „kirmino“ grėsmę iš anksto informavo žiniasklaidos priemonės, šis virusas nepridarė tiek žalos kaip panašūs virusai ankstesniais metais. JAV ir kitose šalyse pernai buvo suimta nemažai elektroninių nusikaltėlių, todėl atsitiktinių išpuolių elektroninėje erdvėje gerokai sumažėjo, tačiau elektroniniai nusikaltimai tampa vis labiau organizuoti ir nukreipti į konkretų taikinį.

Nuolat tobulėjant apsaugos programinei ir techninei įrangai, lengviausiu būdu prieiti prie kompanijos informacijos, duomenų ar finansų galima tik iš kompanijos vidaus. Todėl daugėja atvejų, kai į elektroninius nusikaltimus prieš įmonę įtraukiami tos įmonės darbuotojai.

2006 metais numatomi šie pagrindiniai pavojai IT ir verslo saugumui:

• Atakos iš vidaus. Elektroniniai išpuoliai, kuriuose dalyvauja įmonės darbuotojai, galintys pasiekti atitinkamas įmonės duomenų bazes ar kitą informaciją.

• Išpuoliai iš kitų šalių. Kadangi valstybės dar labai menkai bendradarbiauja kovoje su elektroniniais nusikaltimais, tuo ir stengiasi pasinaudoti vadinamieji „hakeriai“. Jie pakenkti kokios nors šalies įmonei bando būdami kitoje šalyje. Atsekti atakos iš užsienio pėdsakus yra daug sunkiau. Ypač jei elektroniniai išpuoliai atliekami iš Rytų Europos ir Azijos valstybių, kur sankcijos už elektroninius nusikaltimus yra lengvesnės, o ir tokių nusikaltimų tyrimams nesutelkiama pakankamai pajėgų.

• „Blogai“. Populiarėjant internetiniams dienoraščiams ir panašioms bendravimo priemonėms, išauga ir tikimybė nutekėti konfidencialiems verslo duomenims.

• Skubiosios žinutės (angl. Instant Messaging). Specialūs programinės įrangos rinkiniai, leidžiantys kontroliuoti sistemą be savininko žinios, kels vis didesnę grėsmę asmeniniams duomenims internete.

• Mobilieji įrenginiai. Virusai ir kitos kenkiančios programos vis dažniau atsiranda mobiliuosiuose telefonuose, delniniuose kompiuteriuose ir kituose mobiliuosiuose įrenginiuose. Tačiau kol kas tai didelės grėsmės nekelia, nes patys įrenginiai dar negali automatiškai persiųsti virusų vieni kitiems kaip kompiuteriai. Vis dėlto, pavojų mobiliuosiuose įrenginiuose tendencija bus atidžiai stebima IT saugumo specialistų visus 2006 m.

 

 

Šaltinis: „PR Service “
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kokią ateitį pranašauja „Microsoft“

„Microsoft“ Tyrimų skyriaus darbuotojai prognozuoja, kad per artimiausius dešimt metų išnyks paieškos laukelis, naudojamas interneto puslapiuose, o virtualioji realybė taps neatsiejama nuo realybės. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ pajamos iš paslaugų išaugo

Pajamos iš „Cisco Systems Inc.“ teikiamų paslaugų išaugo 7,5 proc. Daugiausia paslaugų sudarė tinklo įrangos atnaujinimo darbai, taip pat įsigytos įrangos priežiūra. skaityti »

IRT studentai Europos Sąjungos lyderiams įteikė „Skaitmeninės Europos manifestą“

74-ių informacinių ir technologijų studentų grupė iš visos Europos parengė ir Europos Sąjungos lyderiams pristatė „Rytojaus skaitmeninės Europos manifestą“ (angl. Manifesto for the Digital Europe of Tomorrow). skaityti »

Pasaulinėje informacinių technologijų ataskaitoje Lietuva užima 29-ą vietą

Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje Pasaulinėje informacinių technologijų ataskaitoje, kurioje skelbiamas Įtinklinto pasirengimo indeksas, įvertinantis valstybių galimybes išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų potencialą, 2016 m. Lietuva, surinkusi 4,9 taško iš 7 galimų, užima 29-ą vietą tarp 139 pasaulio valstybių. skaityti »

„Dell Technologies“ ištyrė įmonių pasirengimą skaitmeninei revoliucijai

Skaitmeninės technologijos ne tik negrįžtamai keičia visas veiklos sritis – kaip mes gyvename, dirbame ir bendraujame, bet ir diktuoja pokyčių kryptį verslui bei ištisiems pramonės sektoriams. skaityti »

E. sveikata – greita, patogu ir paprasta

Nuo 2016 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos pradėjo naudoti sukurtus e. sveikatos sprendimus, t. y. įstaigų informacines sistemas kartu su centrine e. sveikatos informacine sistema (ESPBI IS). skaityti »

Lietuva – viena iš debesų kompiuterijos naudojimo lyderių

Lietuvos verslas itin sparčiai pritaiko debesų kompiuterijos sprendimus savo veiklai. Tarp 15 Centrinės ir Rytų Europos šalių Lietuvos bendrovės yra pirmajame trejetuke pagal tai, kokią dalį jų versle užima debesų kompiuterijos sprendimai. skaityti »

Lietuvos moksleiviai į virtualią realybę kels žymiausius Baltijos kaimynių objektus

Gebėjimas programuoti gali padėti ne tik profesinėje karjeroje, bet ir sprendžiant problemas bei ieškant sprendimų gyvenime. skaityti »

Kuo skiriamės nuo kaimynų, pirkdami naują išmanųjį?

Net 81 proc. Lietuvos gyventojų šiuo metu naudojamą išmanųjį telefoną įsigijo ne seniau nei prieš dvejus metus – rodo rinkos tyrimas. skaityti »

RRT skelbia išankstinius elektroninių ryšių rinkos 2016 m. III ketvirčio duomenis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2016 m. III ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. skaityti »