Elektroninių nusikaltimų bijoma labiau nei fizinių

Publikuota: 2006 m. vasario 21 d. antradienis

Prie kompiuterio

Net tris kartus daugiau amerikiečių jaučia baimę tapti elektroninių nusikaltimų aukomis negu nukentėti nuo fizinių nusikaltimų.

Kaip žmonės saugosi nuo el. nusikaltėlių išpuolių>>>

Pagrindiniai pavojai IT ir verslo saugumui>>>

Tyrime dalyvavo žmonės, namie ar darbo vietoje turintys internetą. Elektroninius nusikaltimus (internete, bankomatuose, delniniuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose ir t. t.) amerikiečiai jau prilygina fiziniams nusikaltimams. 6 proc. apklaustųjų teigė nukentėję nuo elektroninių nusikaltėlių, o fizinių nusikaltimų aukomis tapo 7 proc. Vienas procentas negalėjo tiksliai atsakyti, ar nukentėjo dėl elektroninių nusikaltimų.

70 proc. respondentų pirktų prekes internetu iš patikimos interneto svetainės, o daugiau kaip pusė yra „susirūpinę“ arba „labai susirūpinę“ dėl nežinomų ar jiems negirdėtų prekybininkų internete. O vienas iš trijų amerikiečių įtartinai žiūri į bankines operacijas internetu. Dėl šių baimių, 75 proc. apklaustųjų tikino jau ėmęsi saugumo priemonių. Labiausiai baiminamasi, jog bus pavogti asmeniniai duomenys – šią priežastį nurodė 43 proc. respondentų. 24 proc. labiausiai bijo netekti pinigų. Įdomu, kad net 53 proc. amerikiečių mano, kad jie patys yra atsakingi už savo saugumą nuo elektroninių nusikaltimų, todėl jie keičia savo elgesį, kad apsisaugotų nuo elektroninių nusikaltėlių išpuolių:

• 85 proc. sunaikina dokumentus su savo asmenine informacija arba su kitais duomenimis, kuriais gali pasinaudoti nusikaltėliai;

• 70 proc. naudojasi tik tomis interneto parduotuvėmis, kurios turi atitinkamus saugumo antspaudus;

• 64 proc. neperveda pinigų internetu kompiuteriu, kuriuo dalijasi keli žmonės;

• 50 proc. nesinaudoja viešuoju bevieliu tinklu;

• 38 proc. nesinaudoja internetine bankininkyste;

• 37 proc. nenaudoja kredito kortelės duomenų internete.

Per pastaruosius 12 mėnesių apklaustieji Amerikos interneto vartotojai ėmėsi šių papildomų saugumo priemonių:

• 29 proc. nebesako savo kredito ar mokėjimo kortelės duomenų telefonu;

• 27 proc. nustojo pirkti internete iš nežinomų pardavėjų;

• 18 proc. nebeapmoka sąskaitų internetu;

• 16 proc. nustojo žaisti žaidimus internete.

Skelbiama, kad 2005 m. pasaulyje IT pavojus buvo vidutinio lygio. Kadangi apie „Zotob“ „kirmino“ grėsmę iš anksto informavo žiniasklaidos priemonės, šis virusas nepridarė tiek žalos kaip panašūs virusai ankstesniais metais. JAV ir kitose šalyse pernai buvo suimta nemažai elektroninių nusikaltėlių, todėl atsitiktinių išpuolių elektroninėje erdvėje gerokai sumažėjo, tačiau elektroniniai nusikaltimai tampa vis labiau organizuoti ir nukreipti į konkretų taikinį.

Nuolat tobulėjant apsaugos programinei ir techninei įrangai, lengviausiu būdu prieiti prie kompanijos informacijos, duomenų ar finansų galima tik iš kompanijos vidaus. Todėl daugėja atvejų, kai į elektroninius nusikaltimus prieš įmonę įtraukiami tos įmonės darbuotojai.

2006 metais numatomi šie pagrindiniai pavojai IT ir verslo saugumui:

• Atakos iš vidaus. Elektroniniai išpuoliai, kuriuose dalyvauja įmonės darbuotojai, galintys pasiekti atitinkamas įmonės duomenų bazes ar kitą informaciją.

• Išpuoliai iš kitų šalių. Kadangi valstybės dar labai menkai bendradarbiauja kovoje su elektroniniais nusikaltimais, tuo ir stengiasi pasinaudoti vadinamieji „hakeriai“. Jie pakenkti kokios nors šalies įmonei bando būdami kitoje šalyje. Atsekti atakos iš užsienio pėdsakus yra daug sunkiau. Ypač jei elektroniniai išpuoliai atliekami iš Rytų Europos ir Azijos valstybių, kur sankcijos už elektroninius nusikaltimus yra lengvesnės, o ir tokių nusikaltimų tyrimams nesutelkiama pakankamai pajėgų.

• „Blogai“. Populiarėjant internetiniams dienoraščiams ir panašioms bendravimo priemonėms, išauga ir tikimybė nutekėti konfidencialiems verslo duomenims.

• Skubiosios žinutės (angl. Instant Messaging). Specialūs programinės įrangos rinkiniai, leidžiantys kontroliuoti sistemą be savininko žinios, kels vis didesnę grėsmę asmeniniams duomenims internete.

• Mobilieji įrenginiai. Virusai ir kitos kenkiančios programos vis dažniau atsiranda mobiliuosiuose telefonuose, delniniuose kompiuteriuose ir kituose mobiliuosiuose įrenginiuose. Tačiau kol kas tai didelės grėsmės nekelia, nes patys įrenginiai dar negali automatiškai persiųsti virusų vieni kitiems kaip kompiuteriai. Vis dėlto, pavojų mobiliuosiuose įrenginiuose tendencija bus atidžiai stebima IT saugumo specialistų visus 2006 m.

 

 

Šaltinis: „PR Service “
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »