Elektroninių ryšių rinkos augimui ribų nėra

Publikuota: 2008 m. birželio 20 d. penktadienis

Šviesolaidis
Šviesolaidis
2008-06-20, Vilnius. Vykdydama Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) parengė 2008 m. I  ketvirčio elektroninių ryšių sektoriaus apžvalgą.

2008 m. I ketvirtį aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų, pasinaudojusių UMTS (trečiosios kartos viešojo judriojo telefono ryšio tinklo) paslaugomis per 2008 m. I ketvirtį, skaičius buvo 179,4 tūkst. ir, palyginti su 2007 m. IV ketvirčiu, išaugo 17,3 proc. Iš jų 6,8 tūkst. abonentų pasinaudojo UMTS tinklu teikiamomis viešojo judriojo telefono ryšio vaizdo skambučių paslaugomis. Per ketvirtį šis skaičius išaugo 9,1 proc.


Abonentų, kurie naudojosi judriojo telefono ryšio tinklu teikiama paketinio duomenų perdavimo (GPRS, EDGE, UMTS) paslauga, skaičius 2008 m. I ketvirtį sudarė 1450,0 tūkst. (25,5 proc. daugiau negu 2007 metų I ketvirtį).

2008 m. I ketvirtį buvo išsiųsta 8,8 proc. daugiau trumpų tekstinių žinučių (SMS) (2604,2 mln.) ir 36,2 proc. mažiau vaizdo žinučių (MMS) (1,0 mln.) negu 2007 m. IV ketvirtį. Palyginti su 2007 m. I ketvirčiu, 2008 m. I ketvirtį buvo išsiųsta 6,7 proc. daugiau SMS ir 6,3 proc. mažiau MMS.

Per 2008 m. I ketvirtį Lietuvos judriojo telefono ryšio operatoriai gavo leidimus naudoti 50 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazinių stočių. Įskaičius naujas stotis, iki 2008 m. kovo 31 d. buvo išduoti leidimai naudoti 2384 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazines stotis ir užregistruotos 522 UMTS bazinės stotys. Per vienerių metų laikotarpį, GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazinių stočių skaičius išaugo 9,6 proc., UMTS bazinių stočių skaičius – daugiau kaip 4 kartus.

Interneto prieigos (naudojant kompiuterį) paslaugų abonentų skaičius 2008 m. I ketvirčio pabaigoje buvo 612,2 tūkst. Iš jų – 607 tūkst. plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų. Plačiajuosčio ryšio skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų) 2008 m. I ketvirčio pabaigoje buvo 18,1 proc.
Bendra tiesioginio tarptautinio interneto ryšio kanalų sparta per 2008 m. I ketvirtį išaugo 44,06 proc. ir sudarė 22640 Mb/s.

Bendros pajamos iš interneto prieigos paslaugų teikimo per 2008 m. I ketvirtį, palyginti su 2007 m. IV ketvirčiu, išaugo 1,9 proc. ir sudarė 89,04 mln. Lt, o palyginti su 2007 m. I ketvirčiu, išaugo 27,4 proc.

Pajamos iš viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų ir paslaugų teikimo, gautos per 2008 m. I ketvirtį, sudarė 342,48 mln. Lt, iš jų paslaugų teikėjų (neturinčių savo tinklo) pajamos sudarė 11,85 mln. Lt (3,5 proc.). Palyginti su 2007 m. IV ketvirčiu, 2008 m. I ketvirtį bendros rinkos pajamos sumažėjo 0,6 proc., tačiau paslaugų teikėjų pajamos išaugo 1,7 proc. Judriojo telefono ryšio rinka pagal pajamas 2008 m. I ketvirtį, palyginti su 2007 m. I ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.

Aktyvių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų (SIM kortelių) skaičius per ketvirtį išaugo 0,5 proc. ir 2008 m. kovo 31 d. siekė 4,95 mln., t. y. 147,1 abonentų 100 gyventojų.

Pajamos, gautos per 2008 m. I ketvirtį iš viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų ir paslaugų teikimo, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 1,1 proc. ir sudarė 102,42 mln. Lt. Palyginti su 2007 m. I ketvirčiu, 2008 m. I ketvirtį bendros pajamos sumažėjo 2,4 proc., alternatyvių teikėjų pajamos išaugo 10,4 proc.

Bendras viešojo fiksuoto telefono ryšio linijų skaičius per 2008 m. I ketvirtį sumažėjo 9,9 tūkst. arba 1,2 proc. ir 2008 m. kovo 31 d. sudarė 789,57 tūkst. Prieigai daugiausia buvo naudojamos metalinės vytos poros linijos (88,8 proc.).

Iki 2008 m. I ketvirčio pabaigos, pasinaudoję judriojo telefono ryšio numerio perkeliamumo paslauga, 255,6 tūkst. abonentų (4,6 proc. aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus) buvo perkėlę savo numerius į kitus tinklus. Per 2008 m. I ketvirtį buvo perkelta 20,3 tūkst. numerių (palyginti su 2007 m. IV ketvirčiu, skaičius išaugo 9,9 proc.). Iki 2008 m. kovo 31 d., pasinaudoję fiksuoto telefono ryšio numerių perkeliamumo paslauga, 9472 abonentai buvo perkėlę savo numerius į kitus tinklus. Per 2008 m. I ketvirtį šis skaičius išaugo 5,1 proc.

Telefonijos paslaugomis, teikiamomis naudojant IP protokolą, 2008 m. I ketvirčio pabaigoje naudojosi apie 12,9 tūkst. abonentų. Naudojant IP protokolą daugiausia buvo teikiamos tarptautinių pokalbių paslaugos. Pajamos iš šių paslaugų per 2008 m. I ketvirtį sudarė apie 0,9 mln. Lt. IP telefonijos tarptautinių pokalbių srautai 2008 m. I ketvirtį sudarė 2,21 mln. min. (17 proc. visų tarptautinių pokalbių).

Bendros pajamos, gautos iš duomenų perdavimo paslaugų teikimo už 2008 m. I ketvirtį, palyginti su 2007 m. IV ketvirčiu, išaugo 4,7 proc. ir sudarė 15,5 mln. Lt, o palyginti su 2007 m. I ketvirčiu, išaugo 20,0 proc.

2008 m. kovo 31 d. kabelinės televizijos paslaugomis naudojosi 376,8 tūkst. abonentų (per 2008 m. I ketvirtį jų skaičius išaugo 3,9 proc.), mikrobangų daugiakanalės televizijos paslaugomis – 24,8 tūkst. abonentų (per 2008 m. I ketvirtį jų skaičius išaugo 4,5 proc.). Bendros pajamos, gautos iš šių paslaugų teikimo už 2008 m. I ketvirtį, palyginti su 2007 m. IV ketvirčiu, išaugo 2,7 proc. ir sudarė 18,90 mln. Lt, o palyginti su 2007 m. I ketvirčiu, išaugo 7,2 proc. 2008 m. I ketvirčio pabaigoje buvo 23,3 tūkst. IP televizijos abonentų, per ketvirtį jų skaičius išaugo 32,4%. Pajamos, gautos už interneto protokolo technologijomis pagrįstos televizijos paslaugų teikimą, per 2008 m. I ketvirtį sudarė 2,56 mln. Lt.

Pajamos iš radijo programų siuntimo paslaugų teikimo 2008 metų I ketvirtį sudarė apie 1,15 mln. Lt (palyginti su 2007 m. IV ketvirčiu, pajamos sumažėjo 2,1 proc.), pajamos iš televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo 2008 m. I ketvirtį sudarė 5,61 mln. Lt (palyginti su 2007 m. IV ketvirčiu – sumažėjo 9,2 proc.). Bendra radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo rinka, vertinant pagal pajamas, 2008 m. I ketvirtį, palyginti su 2007 m. I ketvirčiu, išaugo 19,4 proc.

Elektroninių ryšių rinka 2008 m. I ketvirtį sudarė 759,57 mln. Lt. Palyginti su 2007 m. IV ketvirčiu, rinkos pajamos beveik nepakito. Palyginti su 2007 m. I ketvirčiu, elektroninių ryšių rinka išaugo 8,86 proc.

Šaltinis: www.balsas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »