Europa atsisako „Microsoft“ programinių produktų

Publikuota: 2003 m. lapkričio 4 d. antradienis
Praeitą savaitę Europos Komisija Europos Sąjungos narėms išplatino pasiūlymus, kaip valstybinėse įstaigose mokamą programinę įrangą pakeisti nemokama, atvirojo kodo. Tokiu būdu korporacijos „Microsoft“ tiekiamų programinių produktų galėtų atsisakyti ne tik Jungtinės Amerikos Valstijos, bet ir Europa bei Azija. Korporacija „Microsoft“ – didžiausia mokamos programinės įrangos gamintoja pasaulyje. Šios korporacijos produktai neretai kritikuojami dėl įvairių trūkumų: tai nepastovus darbas, nepatikima apsaugos sistema, didelė kaina. Europos Komisija rekomenduoja naudoti nemokamą programinę įrangą, kuri platinama nemokamai arba žymiai pigiau negu korporacijos „Microsoft“ programiniai produktai. Be to, galima pasinaudoti pirminiais kodais, kurie suteikia daugiau galimybių: pavyzdžiui, galima pasikeisti nemokamą programą. Operacinė sistema „Linux“ ir „Openoffice“ biuro programų paketas – šiuo metu populiariausia nemokama programinė įranga. Išplatintose rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama apsaugos klausimams, kompiuterinių tinklų sąveikai, nuotolinės ir mobilios programinės įrangos techninei priežiūrai. Europos Komisija siūlo pakeisti ne tik serverių, bet ir darbo stoties mokamą programinę įrangą. Valstybinėse įstaigose nerekomenduojama naudoti „Windows“ operacinės sistemos net ir asmeniniams kompiuteriams. Korporacijos „Microsoft“ programiniai produktai, pritaikyti asmeninių kompiuterių programoms, yra ypač populiarūs ir praktiškai nepakeičiami, tačiau programinė įranga serveriams nėra labai paplitusi. Pastaruoju metu vis daugiau įvairių regionų valstybių vyriausybių domisi nemokama programine įranga. Azijos valstybės – Kinija, Pietų Korėja ir Japonija – planuoja kurti savo nemokamą programinę įrangą. Europoje „Microsoft“ programinių produktų daugiausia atsisako Vokietija: Badenas – Viurtembergas yra pirmasis miestas Europoje, kuriame valstybinės įstaigos atsisakė korporacijos „Microsoft“ sukurtų programų. Korporacija „Microsoft“ mano, jog nemokama programinė įranga nėra tokia kokybiška kaip mokami „Microsoft“ produktai. Tačiau korporacijos valdybos pirmininkas Bilas Geitsas suteikia tam tikrų nuolaidų kai kurių valstybių vyriausybėms – valstybėms, kuriomis korporacija pasitiki, pateikia „Windows“ operacinės sistemos pirminius kodus. Europos Komisija tiria korporacijos „Microsoft“ konkurencinę veiklą bei teikia kompiuterinės įrangos gamintojams užklausas apie šios programinės įrangos gamintojos licencijų išdavimo sutartis. Europos Sąjungos vykdomojo komiteto pareigūnai, kurie yra atsakingi už konkurencijos taisyklių laikymosi priežiūrą, išsiuntė 20 stambių įmonių, tokių kaip elektronikos bendrovė „Hitachi“, informacinių technologijų bendrovė IBM ir „Tohiba“, laiškus, kuriuose prašoma pranešti, ar korporacija „Microcoft“ išdavė licencijas operacinėms sistemoms, kurios buvo parduodamos kartu su asmeniniais kompiuteriais. Kompiuterinės įrangos gamintojai dažniausiai diegia „Windows“ operacinę sistemą, kuri pritaikyta stalinių kompiuterių programinei įrangai. Jungtinių Amerikos Valstijų nemonopolinės institucijos pranešė, jog korporacija „Microsoft“ kai kuriems gamintojams teikia pranašumą prieš kitus gamintojus. Pasak Europos Komisijos atstovo spaudai T. Laudero, atliekamas tyrimas neįrodo, jog korporacija „Microsoft“ yra kalta dėl kokių nors pažeidimų. Komisija tiria, kaip „Windows“ operacinė sistema yra suderinta su konkurentų programine serverių priežiūra, taip pat „Windows Media Player“ diegimą į operacines sistemas. T. Lauderas teigia, jog taip pat tiriamas licencijų išdavimas. Pasak Didžiosios Britanijos laikraščio „Financial Times“, Europos Komisijai kelia nerimą tai, kad korporacija „Microsoft“ galėjo pasinaudoti lyderiavimu programinių produktų rinkoje ir taip įtakoti licencijų išdavimą klientų programinei įrangai. Pagal „Microsoft“ licencijų išdavimo sutartį, gamintojai įsipareigoja atsisakyti teisės pateikti ieškinį, jeigu nutraukiamas licencijos išdavimas technologijai, skirtai „Microsoft“ programinės įrangos priežiūrai.
Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »