Galutinį žodį dėl biometrinių duomenų pasuose diegimo tars Seimo etikos sargai

Publikuota: 2006 m. gegužės 25 d. ketvirtadienis

Biometrija
Galutinį žodį dėl biometrinių duomenų Lietuvos piliečių pasuose diegimo tars Seimo etikos sargai.

Seimas ketvirtadienį kelis kartus balsavo dėl įstatymo pataisų, kuriomis numatyta pasuose įdiegti skaitmeninius atvaizdus bei pirštų atspaudus, tačiau, vienąkart nubalsavus už, kitąkart – prieš, parlamentarai susiginčijo, kuris balsavimas galiojantis.

Seimo nariams susiginčijus dėl balsavimo procedūros, galutinį sprendimą, išnagrinėję posėdžio stenogramas bei vaizdo įrašą, tars Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Jei Seimo etikos sargai nuspręs, jog įstatymo pataisos atmestos, pasų su biometriniais duomenimis, kuriuos planuota išduoti nuo rudens, gali tekti gerokai palaukti.

Pagal Seimo statutą, įstatymo projektas, atmestas Seime, antrąkart parlamentui gali būti teikiamas tik po pusmečio.

Tuo tarpu pagal Europos Sąjungos standartus, pasai su skaitmeniniu savininko atvaizdu turi būti pradėti išduoti ne vėliau kaip šių metų rugpjūčio 28 dieną, o su pirštų atspaudais – ne vėliau kaip per 36 mėnesius po to, kai Europos Komisija nustatys technines specifikacijas.

Vadinamieji biometriniai pasai yra viena iš sąlygų Lietuvai gauti bevizį režimą su JAV. Lietuvoje tokius pasus kol kas turi tik ministrai bei diplomatai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »