Nuo liepos vykęs konkursas „Skaitmeninių bendruomenių pasakojimai“, kvietęs gyventojus įamžinti krašto vertybes skaitmeniniuose kūriniuose, pasiekė finišą. Iš daugiau nei 500 pasakojimų, įamžinusių architektūros ir gamtos kampelius, garsias asmenybes, krašto legendas, paveldo atributus, autoritetinga vertinimo komisija išrinko penkis geriausius. Savo favoritą paskelbė ir internautai.

Konkursą inicijavusio projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovo Kęstučio Juškevičiaus teigimu, ši iniciatyva sėkmingai paskatino gyventojus kartu su viešosiomis bibliotekomis imtis kūrybinės veiklos ir sukurti savotišką krašto „perliukų“ lobyną. Tai – elektroninės krašto enciklopedijos „Graži tu mano“ interaktyvus žemėlapis www.grazitumano.lt/map, kuriuo gali naudotis visi norintys pažinti Lietuvos kraštų istoriją ir kultūrą.

„Sulaukėme įdomių pasakojimų, kuriuose krašto vertybės originaliai sujungtos su šiuolaikinėmis technologijomis. Visuomenei tai atveria daug pažintinių ir edukacinių galimybių“, – pažymėjo K. Juškevičius.

Daugiausiai vertinimo komisijos balsų surinko Kaišiadorių viešosios bibliotekos ir vietos gyventojų komandos sukurtas filmas „Susitikimas Kaišiadoryse“. Tai vaidybinis–dokumentinis pasakojimas, atspindintis miesto dabartį ir praeitį. Filmo siužetas paremtas mergaitės ir jos senelio, sugrįžusio iš Amerikos, pokalbiais. Skirtingų kartų giminaičiai pirmą kartą gyvenime susitinka geležinkelio stotyje ir eina pasivaikščioti po Kaišiadoris, aplankydami istorines vietas. Senelis prisimena, kaip miestas atrodė jo laikais ir pateikia daug įdomių faktų.

„Šis pasakojimus kitus aplenkė daugeliu aspektų. Visų pirma, tai jautri ir jaudinanti istorija, neprofesionalų nufilmuota netikėtai kokybiškai. Filmas išsiskiria tiek siužetu, tiek montavimo sprendimais, be to, puikiai atskleista tema. Tai buvo ne tik mano, bet ir kitų komisijos narių favoritas. Turiu prisipažinti, pasižiūrėjusi šį filmą, išspaudžiau nuoširdžią ašarą. Manau, jį verta demonstruoti ir daug platesnei auditorijai, nenustebsiu, jei filmą nuspręs transliuoti televizija“, – taip konkurso nugalėtoją įvertino viena iš vertinimo komisijos narių Loreta Sungailienė, etnomuzikologė, TV laidos „Duokim garo“ vedėja.

Jai paantrino kolega kultūros apžvalgininkas Ramūnas Gerbutavičius, pastebėjęs, jog „Susitikimas Kaišiadoryse“ buvo darbas, kuriame puikiai derėjo kūrybiškumas ir techninė kokybė.

Nuo konkurso nugalėtojo nedaug atsiliko „Laisvės alėja“ – Plungės viešosios bibliotekos suburtos kūrėjų komandos pasakojimas apie vieną seniausių miesto gatvių, menančių dar XIX a., kai gyveno vienas iš jos statytojų kunigaikštis Mykolas Oginskis.

„Puikus ir informatyvus filmas, atskleidžiantis daug smulkių detalių apie istorinę vietą. Plungės pajėgos padirbėjo iš peties“, – pagyrų negailėjo vertinimo komisijos narė etnologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžytė.

Trečiąją vietą užėmė filmas apie vieną iš akmens skulptūros Lietuvoje pradininkų Steponą Gailevičių, kuriuo didžiuojasi Ukrinų kaimo (Mažeikių raj.) gyventojai. S. Gailevičiaus asmenybė įrašyta į kultūrinio paveldo aukso fondą, išlikę kūriniai įtraukti į respublikinės reikšmės paminklų sąrašą kaip saugomi valstybės. Jo darbai rodomi kaip pavyzdys aukštosiose dailės mokyklose.

„Šis darbas konkurso kontekste išsiskiria originalia forma, labai geru montažo ritmo pojūčio ir adekvačiu temai garso takeliu“, – teigė komisijos narys prof. Alvydas Lukys, Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros vedėjas.

Vienu labiausiai intriguojančių pasakojimų buvo įvardintas Palangos bendruomenės ir viešosios bibliotekos sukurtas filmukas „Gintarautoja“ apie archajišką gintaro gavybos būdą – jo gaudymą graibštu jūroje. Kaip teigė komisijos narė L. Sungailienė, pasakojimas vertingas etnokultūriniu, antropologiniu, kalbiniu požiūriais.

„Dar šiek tiek garso ir vaizdo kokybės, atidesnio bei kruopštesnio montavimo, ir filmukas galėtų būti rodomas dokumentinių ir antropologinių filmų festivaliuose“, – sakė ji.

Tiek pat balsų surinko ir skaitmeninis pasakojimas apie Kupiškio krašto skulptoriaus Henriko Orakausko darbus „Muziejus po atviru dangumi“. Vertinimo komisijos nariai šį filmą ypač gyrė už pasirinktą temą – spalvingą personažą bei jo įdomius darbus.