„Google“ ketina užsiimti elektros gamyba ir prekyba

Publikuota: 2010 m. sausio 13 d. trečiadienis

Google
Interneto milžinė „Google“ įsteigė antrinę įmonę „Google Energy“, kuri turėtų aprūpinti elektros energija šios korporacijos padalinius bei pati gaminti elektrą. JAV federalinė energetikos reguliavimo komisija jau gavo „Google Energy“ prašymą suteikti licenciją, leisiančią veikti energetikos sektoriuje.

Teigiama, kad antrinė „Google“ bendrovė padės korporacijai tariantis dėl palankesnių elektros energijos tarifų. Tačiau tai būtų toli gražu ne vienintelė jos veiklos sritis.

„Google“ atstovė Niki Fenwick tvirtina, kad naujoji įmonė užsiimtų ir alternatyvių bei atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Ši interneto korporacija neseniai paskelbė ambicingą planą padaryti savo verslą kuo ekologiškesnį.

Viena svarbiausių užduočių – kad kompanija visiškai neprisidėtų prie pasaulinio klimato atšilimo ir dėl jos kaltės į atmosferą nebūtų išmetamas anglies dvideginis. Priminsime, jog lygiai prieš metus Harvardo universitete atliktas tyrimas liudijo, kad „Google“ paieška nėra jau tokia ekologiška, kaip tvirtina patys bendrovės atstovai.  Tiesa, „Google“ jau nuo seno deklaruoja, jog jau priklausantys milžiniški serverių masyvai (į juos galite žvilgtelėti štai šioje naujienoje esančiame video siužete) yra labai efektyvus energijos vartojimo prasme.

„Google“ ketina daugybę sunaudojamos elektros energijos pasigaminti pati iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, žemės šilumos), o elektros perteklių parduoti.

Dar 2007-aisiais „Google“ centrinės būstinės teritorijoje buvo sumontuota daugiau nei 9 tūkstančiai Saulės baterijų, kurių galia siekia 1,6 megavato.  Teigiama, kad jų gaminama elektra, kurios pakaktų tūkstančiui Kalifornijos namų ūkių, patenkina apie trečdalį būstinės poreikių.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »