IBM kuria naują superkompiuterį

Publikuota: 2003 m. lapkričio 19 d. trečiadienis
IBM kompanija neseniai pristatė naują savo „Blue Gene L“ superkompiuterio prototipinę versiją, kol kas susidedančią tik iš 512 mazgų. „Blue Gene L“ kompiuteris anksčiau yra pripažintas 73-uoju greičiausiu kompiuteriu pasaulyje. Naujasis kompiuteris, galėsiantis atlikti iki 2 trilijonų slankiųjų („floating-point“) operacijų per sekundę (vadinamųjų „teraflops“), yra 30 colių televizoriaus dydžio. „Blue Gene L“ superkompiuteris, kurį toliau Lorenco Livermoro nacionalinėms laboratorijoms tobulina IBM kompanija, bus pirmasis didesnis projektas, sukurtas IBM „Blue Gene“ komandos nuo 1999 metų. Projekto tikslas yra pagaliau sukurti kompiuterį, galintį įvykdyti tūkstantį trilijonų operacijų per sekundę („petaflop“), o tai būtų 25 kartus greičiau nei atlieka greičiausias dabartinis superkompiuteris „Earth Simulator“, galintis įvykdyti iki 41 trilijono operacijų per sekundę. Raktas, padėjęs „Blue Gene L“ superkompiuteriui, kuris yra vos televizoriaus dydžio, pasiekti tokius įspūdingus skaičius yra jame esantis „PowerPC“ procesorius, kurį IBM kūrėjai būtent ir sukūrė šiai mašinai. Kiekviename „Blue Gene“ luste yra dvigubas slankiųjų operacijų procesorius, 4 BM dydžio trečiojo lygmens (L3) atmintis ir 5 tinklo valdikliai. Procesorinė technologija „Tai tikra procesorinė technologija“, – teigia tiriamųjų IBM serverinių sistemų direktorius Billas Pulleyblankas. Procesorinės sistemos atsiradimas reiškia, jog „Bue Gene“ mazguose nėra daugybės savybių, paprastai esančių įprastose sistemose – diskasukių ar garso plokščių, ar mikrofono lizdų. Tie mazgai reikalauja daug mažiau vietos bei elektros energijos nei kiti kompiuteriai. Unikalus ir superkompiuterio dizainas. „Naudodami šiuos mažai energijos naudojančius procesorius bei atsargiai ir kruopščiai atlikdami visus inžinerinius darbus, kurdami tokį unikalų dizainą, mes galime itin veiksmingai aušinti kompiuterį“, – teigia Pulleyblankas. Jo teigimu, dėl šių elementų „Blue Gene“ reikia maždaug vienos dešimtosios aušinimo proceso, kurio reikėtų įprastiniam superkompiuteriui. Kai „Blue Gene L“ galiausiai bus pristatyta Lorenco Livermoro Tera-skalės modeliavimo gamyklai (tai turėtų įvykti po vienerių metų), 65 tūkstančių mazgų mašina bus 2,5 tūkstančių kvadratinių pėdų dydžio, o tai yra mažiau nei dešimtadalis „Earth Simulator“ dydžio, teigia Lorenco Livermoro instituto fizikas Don Dossa, dirbantis su projektu. Apie programinę įrangą Su „Blue Gene“ technine įranga dirba IBM Tomo J. Watsono tyrimų centras Jorktouno Heitse, Niujorko valstijoje (JAV). Šiuo metu tyrėjų komanda pradeda kreipti savo dėmesį ir į programinę įrangą, kuri leistų programoms veikti 65 tūkstančiuose procesorių vienu metu. „Yra daugybė su naudojimu susijusių iššūkių, kuriuos patiria mūsų komanda“, – teigia Dossa. „Daugybė su programine įranga dirbančių žmonių žino, jog jų algoritmai neveiks tokiu būdu, todėl jie turi pergalvoti savo algoritmus“, – teigia jis. Lorenco Livermoro mokslininkai planuoja naudoti superkompiuterį atlikti nepaprastai tikslius skysčių dinamikos bei molekulių atominiame lygmenyje skaičiavimus. Kai kurios „Blue Gene L“ programinės įrangos dalys galiausiai bus naudojamos kaip dalys didesnių programų, skirtų, pavyzdžiui, modeliuoti branduolinius sprogimus, teigia pagrindinis Lorenco Livermoro ASCI (Accelerated Strategic Computing Initiative) platformos tyrinėtojas Markas Seageris. Kiek tai kainuos? Seageris tiki, jog visos išlaidos yra rizikingos, jos atsipirks. Užbaigti „Blue Gene L“, galėsiantį atlikti nuo 180 iki 360 trilijonų operacijų per sekundę, kainuos nuo 50 iki 100 milijonų JAV dolerių (nuo 150 iki 300 milijonų litų), arba 200 tūkstančių JAV dolerių (600 tūkstančių litų) už vieną trilijoną operacijų, teigia Seageris. Jo teigimu, Lorenco Livermoro „ASCI Purple“ superkompiuteris kainuos nuo 1 iki 2 milijonų JAV dolerių (nuo 3 iki 6 milijonų litų) už vieną trilijoną operacijų.
Šaltinis: „PC World“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »