IT Lietuvoje įgauna pagreitį

Publikuota: 2007 m. rugsėjo 3 d. pirmadienis

Eta
2007 m. pradžioje devynios iš dešimties gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, savo kasdieninėje veikloje naudojo kompiuterius: kompiuteriais naudojosi 90,5 procento, internetu – 88,4 procento (2006 m. pradžioje atitinkamai 91,7% ir 87,5%) gamybos ir paslaugų įmonių. Kompiuterius kasdieniniame darbe naudojo 29,1, internetą – 25,5 procento gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų.

Kompiuteriais ir interneto paslaugomis intensyviai naudojosi tiek gamybos, tiek paslaugų įmonės. 2007 m. pradžioje kompiuterius savo veikloje naudojo 88,6 gamybos ir 91,6 procento paslaugų įmonių. Interneto paslaugomis – atitinkamai 86,7 ir 89,4 procento.

Kompiuteriais mažiau naudojosi nedidelės įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų (88,2%). Vidutinės (50–249 darbuotojų) ir didelės (daugiau kaip 250 darbuotojų) įmonės kompiuteriais naudojosi daug intensyviau – atitinkamai 98,2 ir 100,0 procento. Internetu naudojosi visos didelės, 97,8 procento vidutinio dydžio ir 85,6 procento mažų (iki 50 darbuotojų) įmonių.

2007 m. pradžioje 47,4 procento įmonių turėjo savo interneto puslapius (53,6% turinčių interneto prieigą įmonių). 2006 m. internetą banko ir finansinėms paslaugoms naudojo 83,1 procento įmonių. 14,3 procento įmonių nurodė, kad 2006 m. pardavė, 20,1 procento – pirko prekes ar paslaugas internetu.

75,8 įmonių 2006 m. naudojosi viešojo administravimo elektroninėmis paslaugomis. 74,4 procento įmonių siuntėsi įvairias formas (blankus), 70,3 procento – ieškojo reikalingos informacijos institucijų tinklalapiuose, 60,4 procento įmonių grąžino užpildytas formas internetu.

2006 m. 39,9 procento turinčių interneto prieigą įmonių susidūrė su elektroninio saugumo problemomis (2005 m. – 40,2%), 94,9 procento tokių įmonių naudojo įvairias apsaugos priemones. Dauguma įmonių (89,9%) naudojo įvairias antivirusines programas.

Šaltinis: Verslobanga.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »