„Infobalt 2006“ – elektroninė miesto ateitis

Publikuota: 2006 m. spalio 25 d. trečiadienis

Iškilmingas parodos „Infobalt 2006“ atidarymas
Spalio 13–15 d. „Litexpo“ parodų centre vyko 13-oji informacinių technologijų ir telekomunikacijų paroda „Infobalt 2006“. Jau pirmąją renginio dieną organizatoriai numatė surengti keletą forumų ir seminarų aktualiausiomis temomis: el. miestas, el. medicina, IT versle ir kt.

Elektroninio miesto departamento prie Vilniaus miesto savivaldybės direktorius Giedrius Rakauskas susirinkusiesiems pateikė elektroninio Vilniaus viziją. Tai buvo pirmoji kalba apie el. miestą, el. pasą. Kas gi konkretaus šia linkme jau yra nuveikta?

G. Rakausko nuomone, svarbiausias šiandien yra el. medicinos projektas, leidžiantis tiesiogiai užsiregistruoti pas gydytoją, elektroninėje laikmenoje fiksuoti ligos istoriją, automatizuotai siųsti ataskaitas kontroliuojančioms institucijoms (šiuo atveju ligonių kasoms). Projektas jau vykdomas Vilniaus „Centro“ poliklinikoje, artimiausiu metu „Penki kontinentai“ ruošiasi ji diegti ir Šeškinės poliklinikoje. Ateityje visos medicinos įstaigos bus sujungtos vientisa elektronine sveikatos apsaugos sistema, tačiau šioje srityje dar teks nemažai nuveikti.

Gydytojas-chirurgas Eduardas Pabarčšius paskelbė naują žinią apie medicinos darbuotojų iniciatyvą. „Mūsų idėjos esmė – sukurti sąlygas teikti aukštos kvalifikacijos gydytojų paslaugas, – kalbėjo gydytojas. – Jeigu Jus ar Jūsų artimuosius ištiko nelaimė, paskambinate trumpuoju numeriu ir bet kuriuo paros metu konsultuojatės su gydytoju.“ Chirurgas mano, jog konsultacijos naudingos ne tik ligoniams, bet ir, pavyzdžiui, greitosios pagalbos specialistams, kurie bus išgelbėti nuo nereikalingų iškvietimų. Pasak E. Pabarščio, tam, kad paslauga imtų funkcionuoti efektyviai, reikia suderinti formalumus su stambiausiais mobiliojo ryšio operatoriais ir gauti 300–500 gydytojų sutikimą budėti prie telefono. Beje, ir pati paslauga kainuos – už tris minutes teks mokėti 6 Lt, už 8 min. – 15 Lt.

El. mokyklos projektas, pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, taip pat sėkmingai vystomas. Ateityje vadinamajame elektroniniame žurnale rasime 80-ies tūkst. moksleivių pažymius. Kai tik sistema pradės veikti, mokinių jau nebeišgelbės „pamesta“ pažymių knygelė, o savo vaikų pažymius tėvai galės gauti elektroniniu paštu. Šiuo metu projektas vykdomas 6-iose mokyklose, per ateinančius dvejus metus planuojama į jį įtraukti 130 mokyklų.


www.vilnius.lt stendas parodoje „Infobalt 2006“

Elektroninio miesto departamento prie Vilniaus miesto savivaldybės direktorius G. Rakauskas susirinkusiesiems pristatė ir atsinaujinusią www.vilnius.lt svetainę. Nuo šiol – tai ne šiaip sau tinklalapis su miesto įvykiais ir naujienomis. Tai ir elektroninių paslaugų teikimo terpė. Pastarasis faktas labai suartina svetainės projektą su el. vyriausybės projektu, vykdomu ne tik Lietuvoje bet ir daugelyje išsivysčiusių valstybių.

Pasak sistemos kūrėjų, pagrindiniai jų uždaviniai buvo:
- detalus Vilniaus miesto savivaldybės teikiamų paslaugų aprašymas;
- darbuotojų motyvacija dirbti su nauja sistema;
- duomenų integracija.

Įdomu, kad jau dabar tinklalapyje veikia vadinamasis „kliento langelis“, kur kiekvienas gyventojas gali pranešti apie problemą, su kuria susidūrė jis ar jo pažįstami. Be to, virtualiajame Vilniaus miesto žemėlapyje galima nurodyti tikslią „problemos“ vietą. Užfiksavus pranešimą ir nustačius jo pobūdį, šis siunčiamas į atitinkamą departamentą ir prisijungę prie sistemos pats galite stebėti, kaip sprendžiama Jūsų užklausa.

Nors elektroninių paslaugų sistema tinklalapyje ne iki galo modernizuota, tačiau jau artimiausius dvejus metus vilniečiai, besilankantys svetainėje, bus ne kartą maloniai nustebinti atsirandančiomis naujovėmis, kurios leis be jokių biurokratinių trukdžių spręsti savo reikalus elektroninėje erdvėje.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »