Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete skaityta paskaita „Informacijos vadybininkas – kas jis?“ Ką auditorijai išaiškino patyręs pranešėjas apie informacijos vadybą, sužinosite šioje publikacijoje.

Vasario 14 dieną 12 valandą Vilniaus universitete, Komunikacijos fakultete, paskaitą skaitė VU Komunikacijos fakulteto Žinių vadybos instituto direktorius, mokslo darbų žurnalo „Informacijos mokslai“ atsakomasis direktorius, LR premjero Algirdo Brazausko patarėjas informacijos bei komunikacijos klausimais, UNESCO komisijos Komunikacijos, informacijos ir informatikos komiteto pirmininkas bei informacijos apie valstybę koordinavimo komisijos pirmininkas, socialinių mokslų daktaras, docentas Renaldas Gudauskas. Paskaitos tema: „Informacijos vadybininkas – kas jis?“ Paskaitos metu profesorius daugiausia akcentavo dabar Lietuvoje bei Europoje vykstančius ir dar vyksiančius informacinės visuomenės kūrimo(si) procesus, kuriems daug įtakos būtent ir turės informacijos arba žinių vadybininkai. Paskaitos pradžioje profesorius R.Gudauskas nurodė keletą informacijos vadybos procesų trūkumų Lietuvoje:

Informacijos vadybos technologijų programa Lietuvoje, kurią reikia tobulinti. Ji nuo kitų Europos šalių atsilieka. Profesoriaus manymu, reikėtų kurti tokią strategiją, kuri paskatintų ekonomikos augimą. Integruotis reikėtų į tas vyraujančias ar vyrausiančias tendencijas, kurios gali būti naudingos, tarkim, 5–7 metų laikotarpiu. Šiuo atveju linijinė raida netinka, kadangi nors progresas ir vyks, bet pasirinkus tokį kelią, šalis vis dėlto stipriai atsiliktų nuo kitų šalių.

Itin prasta industrinė žinių vadybos bazė. Ji yra dar labai nutolusi nuo to, kas vadinama „priešakiniu mokslu“.

Europos Sąjungos mokslo perspektyvos. Vyrauja nežinomybė, kadangi nežinoma, ką pasiūlys technologijų raida. Pagal atliktus tyrimus tik 30 % to yra žinoma. Būtent tam ir reikalingas informacijos vadybininkas, kad sugebėtų valdyti tuos nežinomus 70 % informacijos vadybos technologijos procesų, kad sugebėtų juos identifikuoti.

Studijoms skiriamų lėšų efektyvaus panaudojimo trūkumas. Profesorius teigia, jog Europos Sąjungos informacijos vadybos technologijų programa yra gera. Nebloga ir kompiuterių infrastruktūra. Būtent į tai ir reikia orientuotis Lietuvai. Jau per artimiausius keletą metų ES reikės daug žinių vadybininkų. Kol kas vienintelis tokių specialistų ruošėjas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Žinių vadyba ir Lietuva Antroje paskaitos dalyje profesorius R.Gudauskas daugiau kalbėjo apie Lietuvą ir jos pasiekimus informacijos bei žinių vadybos srityje. Žinių vadybos ir skiriamo jai dėmesio Lietuvoje schema: Pasak profesoriaus, dažnai per daug orientuojamasi į tuos 10 % procentų, skiriamų technologijoms, pamirštant tiek žmones, tiek procesus. Profesorius taip pat pasidalino savo įspūdžiais iš šių metų sausio 21-22 dieną Silicio Slėnyje (JAV, Kalifornija) vykusio pasaulio informacinių technologijų forumo, kuriame Lietuva sulaukė didžiulio dėmesio. Forume buvo pristatytos pačios Lietuvos ir jos žinių vadybos perspektyvos. Mūsų žurnalas apie tai jau rašė. Kitą mėnesį Suomijoje vyks dar viena žinių vadybos konferencija, kurioje Lietuva taip pat bus pristatyta kaip sėkminga valstybė. Profesorius taip pat pasidžiaugė, kad didžiulis ir Lietuvos informacinių technologijų (IT) rinkos augimas. O informacijos bei komunikacijos technologijų (ICT) augimas 2001 m. net siekė 12 %. Manoma, kad jis augs dar 30 %. Sparčiai auga elektroninis verslas, atsiranda naujų rinkų. Pasak profesoriaus, informacijos, arba žinių, vadybininkų poreikis tiktai didės. Žinių darbuotojo veikla būtent ir yra kurti, kaupti, organizuoti, apdoroti bei skleisti informaciją, efektyviai formuoti ir palaikyti informacines struktūras įstaigose ir organizacijose, planuoti, realizuoti ir kontroliuoti informacinius procesus, kurti, diegti ir eksploatuoti informacines sistemas, teikti informacines paslaugas, be to, pasitelkiant šiuolaikinės ekonomikos ir verslo teorijų žinias, suvokti verslo sąlygų ir konkurencijos ypatumus, spręsti verslo informacijos procesų vadybos, informacinių sistemų organizavimo, planavimo ir diegimo, verslo situacijų ir sprendimų modeliavimo problemas.