Informaciniai terminalai Lietuvoje

Publikuota: 2003 m. gegužės 5 d. pirmadienis
„Internetinis bistro“ – taip informacinį terminalą, stovintį interneto kavinėje „Despina“, apibūdino atsitiktinis jos lankytojas Darius Petrulaitis. „Tai operatyvus būdas greitai pasitikrinti elektroninį paštą, susirasti reikiamos informacijos. Būtų puiku, jeigu panašūs infokioskai stovėtų mokslo įstaigose“, – teigė Vilniaus dailės akademijos studentas. Informacinis terminalas ar, paprasčiau tariant, informacinis kioskas – tai bankomato išvaizdos įrenginys, specializuotas informacijai teikti. Tai yra, tokių įrenginių, įrengtų turizmo centruose, interneto kavinėse, mokslo įstaigose pagrindinė funkcija – greitai suteikti informaciją apie norimą objektą. Šiuo metu Lietuvoje informaciniai terminalai įrengti interneto kavinėje „Despina“, Kauno miesto savivaldybėje. Iš mokslo įstaigų, terminalai įrengti kol kas tik Lietuvos teisės universitete. Jie universitete atsirado prieš metus ir, pasak informacinio centro direktoriaus Rimanto Kanopos, sulaukė populiarumo tarp studentų. „Infokioskuose galima rasti visą informaciją, susijusią su universitetu. Tai yra ir dėstytojų kontaktai, ir tvarkaraščiai, ir studijų planai. Galima pasitikrinti elektroninį paštą“,– pasakojo R.Kanopa. Pasak jo, studentams papildomų instrukcijų, kaip naudotis naujaisiais terminalais, nereikėjo. Kadangi infokioskai beveik niekada neišjungiami, studentai bet kada gali atlikti būtiniausius darbus: užsisakyti bibliotekoje knygą, pasiruošti artėjančiai paskaitai ir t.t. Universitete be informacinių terminalų įrengtos dvi interneto skaityklos su kompiuteriais. Studentai teigė, kad skaityklose kompiuteriais naudojasi tuomet, kai reikia ruošti referatus, kursinius, ruoštis seminarams., t.y., informacijos ilgesniam laikui. Tačiau norėdami greitai sužinoti universiteto naujienas, pasikeitusius tvarkaraščius ar studijų planus, ne vienas jų mieliau naudojasi „Despinos“ informaciniais terminalais. Informaciniais kioskais „Despina“ prekiaujanti bendrovė „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ siūlo ir kitokio tipo infokioskus – „Certo“. Šiame terminale gali būti integruotas magnetinių kortelių skaitytuvas, terminis spausdintuvas, prijungtas telefono ragelis. Tad terminalas gali atlikti daug funkcijų: bankomato, spausdintuvo, telefono (panaudotas interneto telefonijai). Informaciniai terminalai „Certo“ yra importuojami iš Vokietijos, bankinės įrangos gamintojos „Wincor Nixdorf“. Informacinio terminalo „Despina“ detalės, išskyrus multimedinį ekraną, yra gaminamos Lietuvoje. Abu terminalai turi plokščius, sensorinius ekranus, yra kompaktiško dizaino, lengvai montuojami. Informaciniai terminalai dažnai naudojami parodose kaip patogesnis informacijos pateikimo, lankytojų sudominimo būdas. „Penki kontinentai“ įrengia informacinius terminalus daugybėje parodų: „Cebit“, „Infobalt“, šunų parodoje „Lietuvos nugalėtojas“, Vilniaus knygų mugėje, „ALT 2003“ ir kt. Čia informaciniai kioskai ne tik suteikia parodos lankytojams informacijos, pritraukia šiuolaikiška technologija, bet ir fotografuoja parodų lankytojus. Neseniai abu terminalus buvo išsinuomavusi Kauno firma „Arx-Baltica“, pristatyti savo veiklai parodoje „Info Kaunas 2003“. 2002-aisias metais UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ įvairioms pasaulio šalims pardavė daugiau nei 100 tokių informacinių terminalų. Išbandyti informacinių terminalų „Despina“ ir „Certo“ galimybes galite bet kada užėję į interneto kavinę „Despina“ (Pamėnkalnio g. 2). Galėsite ne tik panaršyti internetą, ieškodami naudingos informacijos, bet ir nemokamai nusifotografuoti, o Jūsų skaitmeninė nuotrauka bus automatiškai įrašyta į multimedijos duomenų saugyklą internete http://media.5ci.lt. Nuotrauką čia pat galėsite nusiųsti savo draugams elektroniniu paštu, o jos pagrindu nemokamai susikurti savo minitinklapį. Pagrindinis šiemetinės parodos devizas: Kauno regionas – Lietuvos informacinei visuomenei. Parodoje planuojama pristatyti Kauno el.regiono projektus, surengti teletiltą su el.Gdansko ir el.Tamparės projektų dalyviais, visuomenei populiariai pristatyti veiksmų planą el.Europa+ ir įvertinti kauniečių galimybes kuriant el.Kauną. Kauno įmonė „Arx-Baltica“, norėdama pristatyti savo veiklą itin moderniai specialiai parodai iš „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) išsinuomavo informacinius terminalus: „Certo“ ir „Despina“. Firma „Arx-Baltica“ prekiauja kompiuterine įranga, oro kondicionavimo ir namų automatizavimo sistemomis. Per informacinius terminalus bus demonstruojama firmos interneto svetainė, parodos lankytojai galės per jį panaršyti internetą. Šiuo metu PHARE finansuoja Nacionalinės turizmo informavimo ir rezervavimo sistemos projekto įgyvendinimą. Vienai iš projekto dalių įgyvendinti taip pat pasirinkti „Wincor Nixdorf“ informaciniai kioskai, kurie ateityje keliautojams suteiks visą reikiamą informaciją apie miestą. Per 2002 metus BS/2 įvairioms pasaulio šalims pardavė daugiau nei 100 informacinių terminalų. Lietuvoje informaciniai terminalai įrengti Lietuvos teisės universitete akademijoje, Kauno savivaldybėje. Šiuo metu PHARE finansuoja Nacionalinės turizmo informavimo ir rezervavimo sistemos projekto įgyvendinimą. Vienai iš projekto dalių įgyvendinti taip pat pasirinkti „Wincor Nixdorf“ informaciniai kioskai, kurie ateityje keliautojams suteiks visą reikiamą informaciją apie miestą. Nemokamai išbandyti informacinį kioskus „Certo“ ir „Despina“ galite bet kada užsukęs į to paties pavadinimo interneto kavinę „Despina“ (Pamėnkalnio g.2). Čia stovintis informacinis kioskas „Despina“ ne tik suteikia informacijos, bet ir fotografuoja lankytojus per interneto kamerą. O parodoje „Info Kaunas 2003“ apie informacinius terminalus galėsite paklausinėti BS/2 atstovę Jeleną Koršunovą. Daugiau apie parodą>> Dėl informacinių terminalų nuomos kreipkitės el.paštu: info@bs2.lt, tel. 2 66 45 75
Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »