„Intel“ pristatė Lietuvai mobiliąją „Centrino“ technologiją

Publikuota: 2003 m. balandžio 15 d. antradienis
Pentium-M

Didžiausias pasaulyje kompiuterinės mikroelektronikos gamintoja "Intel" ir jos partnerė Lietuvoje "Sonex Kompiuteriai" pristatė "Intel" bevielės prieigos prie interneto technologiją, pažymėtą "Centrino" prekiniu ženklu. Kovo mėnesį pasaulyje pirmąsyk pristatyta "Centrino" technologija yra skirta nešiojamiesiems bei planšetiniams kompiuteriams, o ją sudaro specialūs baterijų energiją taupantys "Pentium-M" procesorius ir pagrindinė plokštė bei "Intel Pro/Wireless 2100" - 802.11b standarto ("Wi-Fi") bevielio ryšio įranga. Kompiuteriai, pažymėti "Centrino" ženklu, turi visą reikiamą techninę ir programinę įrangą bevielei prieigai prie interneto. "Intel" valdybos pirmininkas Endis Grouvas (Andy Grove) pabrėžė, kad "Centrino" "Intel" korporacijai yra antra pagal svarbą technologija po "Pentium" procesoriaus. Kurdama "Centrino" technologiją, "Intel" korporacija siekė paskatinti naujos kartos nešiojamųjų kompiuterių gamybą, kurie galėtų ilgiau dirbti iš baterijų ir paprasčiau bevieliu būdu prisijungtų prie kompiuterių tinklo. Visi pagrindiniai kompiuterių gamintojai – "Dell", "Hewlett-Packard", IBM, "Toshiba", "Sony" ir kiti – jau siūlo savuosius nešiojamųjų kompiuterių modelius, kuriuose naudojama "Centrino" technologija. "Būdami pagrindiniais "Intel" korporacijos partneriais Lietuvoje, mes visomis priemonėmis stengsimės populiarinti pažangias "Intel" technologijas ir spartinsime jų plėtrą šalyje" – sakė "Sonex Kompiuterių" direktorius Česlovas Stanaitis. Kaip minėjo pristatyme dalyvavęs "Intel" padalinio Lenkijai ir Baltijos šalims direktorius Piotras Pagovskis (Piotr Pagowski), "Centrino" technologija suteikia galimybę ją naudojantiems nešiojamiesiems kompiuteriams bevieliu ryšiu prisijungti prie interneto arba įmonės tinklo. Tam tereikia būti bevielio interneto ryšio zonoje, kurią sukuria specialios antenos – prieigos taškai (access points). Šios antenos savo ruožtu kabeliniu ryšiu įjungtos į įmonės tinklą arba internetą. Informacijos perdavimas tarp antenos ir kompiuterio vyksta laikantis 802.11b ("Wi-Fi") standarto, 2,4 GHz dažniu. Patikimas duomenų perdavimas galimas 100-150 metrų atstumu, norint ryšio zoną išplėsti, reikia įrengti kelias antenas. Informacijos perdavimo greitis yra 11 megabitų per sekundę (Mbps). Bevielė prieiga prie interneto yra labai patogi mobiliems įmonės darbuotojams, kurie daug keliauja su kompiuteriu – jie gali naudotis internetu tiek būdami įmonės "ryšio zonoje" tiek ir viešosiose bevielio interneto ryšio zonose. Bevielį internetą taip pat galima panaudoti ir "paskutinei myliai" – interneto prieigai į namus. Šiuo atveju užtenka įrengti name vieną ar kelias antenas, prijungtas prie interneto. Bevielis internetas yra ypač patogus ten, kur kompiuterio tinklo kabelių fiziškai neįmanoma nutiesti arba tai yra ekonomiškai nenaudinga, pavyzdžiui organizuojant trumpalaikius renginius – pasitarimus, konferencijas ir pan. Pastaruoju metu pasaulyje sparčiai plinta viešojo naudojimo bevielio interneto ryšio zonos, kurios įrengiamos aerouostuose, viešbučiuose, kavinėse, kitose masinio naudojimo vietose. Turintys kompiuterį su bevielio ryšio įranga, šiose zonose ("hot spots") laisvai gali naudotis internetu. Bevielio ryšio aljanso ("Wi-Fi Alliance") duomenimis, šiuo metu JAV ir Europoje yra maždaug po 2-3 tūkstančius viešųjų bevielio interneto ryšio zonų, Azijoje – apie 5 tūkstančiai. Tikimasi, kad tokių zonų skaičius 2003 metais kelis kartus išaugs. Tyrimų bendrovė "TeleAnalytics" prognozuoja, kad viešojo bevielio interneto ryšio zonų pasaulyje padaugės nuo 14 tūkstančių 2002 metų pabaigoje iki 300 tūkstančių 2006 metais.

Šaltinis: "Infotekos" inf.
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »