„Intel“ siūlo „Tablet PC“ ir nešiojamo kompiuterio hibridą

Publikuota: 2003 m. gegužės 15 d. ketvirtadienis
Neseniai AMD pristatė savo „Tablet PC“ koncepciją, o dabar ir pagrindinė jos priešininkė „Intel“ pranešė apie savo panašų „tvarinį“, kuris iš esmės yra planšetinio ir nešiojamo kompiuterių hibridas. Įrenginys kodiniu pavadinimu „Florence“ nuo įprasto nešiojamo kompiuterio labiausiai skiriasi tuo, kad jo LCD ekranas (sensorinis, suprantama) gali būti apsuktas aplink savo ašį beveik 360 laipsnių. Taip pat ant kito šarnyro gali būti apsukta ir klaviatūra. Su „Florence“ galima dirbti kaip su įprastu nešiojamu kompiuteriu, o apsukus ekraną kita puse - paversti jį planšetiniu kompiuteriu. Klaviatūra pastaruoju atveju atjungiama. Tačiau „Intel“ koncepcijos didžiausia naujovė ta, kad klaviatūros „Tablet PC“ režime galima ir neatjungti - tada vartotojas gauna planšetinį kompiuterį, kuriame tekstą gali įvedinėti ne sensoriniame ekrane, o su įprasta QWERTY standarto klaviatūra. Kadangi klaviatūra tokiu atveju uždengia dalį ekrano, jo vaizdas performuojamas taip, kad tilptų neuždengtame plote. „Intel“ šiu metu turi tik dar neveikiantį „Florence“ prototipą, tad apie technines modelio charakteristikas kalbėti dar anksti. Aišku tik tiek, kad dėl mažų gabaritų įrenginys greičiausiai turės 12,1 colio ekraną ir itin ploną - apie 7 mm - klaviatūrą. Tai pat dėl „Intel“ propaguojamos „Centrino“ technologijos, kuri siūlo jau pačioje sisteminėje plokštėje integruotas belaidžių tinklų priemones, galima tikėtis ir „Florence“ turėsiant gausias belaidžio ryšio galimybes. Galbūt „Florence“ vartotojai galės nuolat būti tinkle nepriklausomai nuo to, kokios technologijos belaidžio tinklo zonoje atsidurs. „Intel“ neskelbia net apytikrių terminų, kada „Florence“ įrenginiai gali pasirodyti rinkoje. Visai įmanoma, kad „Florence“ išvis niekad nebus išleistas - galbūt „Intel“ inžinieriams į galvą šaus dar vertingesnių idėjų.
Šaltinis: „Infotekos“ inf
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »