Praeitą savaitę mikroprocesorių gamintoja "Intel" tyliai atšventė 25-ąsias metines x86 architektūros, per tą laikotarpį užkariavusios pasaulį ir šiandien jau naudojamos beveik visuose asmeniniuose kompiuteriuose.
Pirmasis "Intel" x86 architektūros procesorius - 5 megahercų "Intel 8086" - pasirodė 1978 metų birželio 9-ąją. O šių metų pradžioje "Intel" paskelbė pagaminusi jau milijardą x86 procesorių.
"Intel" architektūra padarė skaičiavimo technikos laimėjimus prieinamus milijonams žmonių ir tapo sėkmingiausia kompiuterine architektūra per visą istoriją, - sako "Intel" vyriausiasis technologas Patrikas Gelsingeris. - Tačiau svarbiausia, kad architektūra ir toliau lieka atvira inovacijoms ir randa naujas pritaikymo sritis".
Pirmasis x86 procesorius buvo bendrosios paskirties ir dar nebuvo tiek svarbus kaip dabar kompiuterių pramonėje. Lūžis įvyko tik 1982 metais, kai IBM panaudojo pigesnę procesoriaus versiją - "Intel 8088" - pirmajame savo "IBM Personal Computer", visų dabartinių asmeninių kompiuterių protėvyje.
Muro dėsnis teigia, kad kas porą metų procesoriaus tranzistorių skaičius išauga dvigubai. "Intel" procesoriai augo pagal šį dėsnį nuo pat pirmojo "Intel 8086". Kompanija "augino" ne tik tranzistorius - patys "Intel" procesoriai ilgainiui buvo išskirti į kelias šeimas, prie įprastų mikroschemų asmeniniams kompiuteriams prisidėjo ir mažai energijos vartojantys procesoriai nešiojamiems kompiuteriams bei specialūs procesoriai serveriams bei darbo stotims.
Išsaugoti veikimo principai
"Žvelgčiau į šį jubiliejų taip: prieš 25 metus mums nusišypsojo sėkmė, kurios kaltininkai iš dalies esame patys, nes įrodėme x86 architektūros kokybę procesoriais 8086 ir 8088, - sako "Intel" viceprezidentas Frenkas Špindleris. - O likusį laiką tai ir teveikėme - didinome anos sėkmės padarinius - tiek savo kompanijai, tiek visam skaičiavimo technikos pasauliui".
Šiemet, analitikų prognozėmis, pasaulio rinka sulauks 130-140 milijonų asmeninių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių ir serverių. Dauguma jų turės ne tik "Intel" procesorius, bet ir kitas šios kompanijos gaminamas dalis - mikroschemų rinkinius, tinklo plokštes ir net radijo modulius belaidžiams tinklams.
Nors per pastaruosius metus "Intel" padarė nemažai x86 architektūros pakeitimų (dėl jų "Intel" procesoriai tapo keliskart galingesni ir sudėtingesni), bazinės architektūros išsaugojimas leido garantuoti, kad procesorių esmė lieka ta pati. Tai lėmė procesorių paplitimą ir didelę programinės įrangos šiai architektūrai bazę.
Pirmasis 5 MHz 8086 procesorius turėjo 29 tūkstančius tranzistorių, o dabartiniame 3 GHz "Pentium 4" jų turi jau per 100 milijonų - tokio kiekio pakaktų pagaminti 3,5 tūkstančio 8086 procesorių. "Dauguma procesorių pakeitimų atlikti, kad būtų pakeltas darbinis našumas, - sako "Mercury Research" analitikas Dinas Makeronas. - "Intel 386" (išleistas 1985 m.) ir "Pentium 4" veikimo principai, galima sakyti, vienodi. Evoliucija vyko daugiausia greitinant procesorius ir pridedant kai kurias papildomas funkcijas".
Architektūra ir toliau populiarėja
3,06 GHz "Pentium 4" procesorius apie 600 kartų greitesnis už 8086, o didesnis darbinis našumas leidžia sukurti naujus procesorių taikymus. Įmonės ir organizacijos gali sau leisti sukurti kompiuterinius klasterius, kurių pajėgumas yra kaip superkompiuterio, o savikaina - daug mažesnė, ir su tokiais klasteriais atlikti įvairius tyrimus dizaino, medicinos, fizikos ir kt. srityse. Greitesni procesoriai leidžia su asmeniniais kompiuteriais retušuoti fotografijas, redaguoti vaizdo siužetus. Kai pasirodė 8086 procesoriai, apie tokias galimybes niekas net nesvajojo.
Pirmajam milijardui x86 procesorių išleisti prireikė 25 metų, o antrojo milijardo sulaukti galima daug greičiau. "Intel", remdamasi "Mercury Research" duomenimis, prognozuoja, kad tai įvyks jau 2007 metais, jei bus priskaičiuojami ir kitų x86 architektūros procesorių gamintojai, tokie kaip AMD. D.Makerono skaičiavimais, AMD per 25 metus išleido 200 milijonų x86 procesorių.
Taikant procesorius buitinės technikos ir pan. srityse procesorių gamyba gali dar labiau išaugti. Architektūra x86 - palyginti pigi, todėl įvairios aparatūros gamintojai dažnokai žvalgosi į ją. Galimos x86 taikymo sritys - tai ir vartotojų elektronika, ir komunikacijos, ir biuro įranga, teigia D.Makeronas.
Skaitykite „Infoteką“ internete
www.infoteka.lt