Žmonės, vadinantys save intelektualais, išdidžiai pareiškia, jog nežiūri televizijos. Tikrieji intelektualai iš viso tyli – kam kalbėti apie savaime aiškius  dalykus? Tačiau situacija kinta, ir tradicinę keičia internetinė televizija.

Televizijos, kaip tradicinės retransliuotojos, samprata kinta. Eteris –seniai ne naujiena. Vėliau atsiradusios kabelinės ir palydovinės sistemos suteikia televizijai žymiai daugiau galimybių. Pagrindinis Internetinės televizijos (IPTV) privalumas – tai neribotas kanalų skaičius, skaitmeninės technologijos, interaktyvumas ir užklausą atitinkančios paslaugos. Svarbiausias privalumas – klientas pats gali pasirinkti vaizdo turinį, tarsi dalyvaudamas kūrybos procese. Pagrindinis šūkis, patenkinsiantis net reikliausio kliento poreikius: „Bet kurioje pasaulio dalyje, bet kur“. Už „spalvingos vitrinos“ tiekėjai „slepia“ dar daugiau nuostabių pasiūlymų: IP televizijos, vaizdo telefonijos, mobilaus ir fiksuoto ryšio, žaidimų, interneto ir garsinių bibliotekų integraciją įprastame  televizoriaus ekrane. Pabandykime išsiaiškinti, kaip tai veikia.

Geriausia, kai kiekvieną butą pasiekia šviesolaidis. Visas programų spektras tada yra matomas televizoriaus ekrane, o valdomas įprastu pultu. 

 
Pasirinkdamas televiziją, žaidimus, vaizdą, mokesčių kontrolės meniu, vartotojas yra sujungiamas su tiekėjo serveriu, perduodančiu garsus bei duomenis. Ši technologija sukurta gana seniai, dabar programinės įrangos kūrėjai stengiasi padidinti įrangos funkcionalumą ir darbo pastovumą. Pasidarbuoti iš tiesų reikia. Vaizdas turi atitikti DVD kokybės lygį, neturėtų būti signalo trūkių arba kanalų persijungimo (tai dažnai nutinka turint kabelinę televiziją). Norėdamas žiūrovas gali spustelti mygtuką „pauzė“ ir sustabdyti programą, atsukti ją atgal arba į priekį.

Televizijos kanalams įrašyti galima naudotis vietinio arba tinklo vaizdo įrašymo (PVR) paslauga. Pirmuoju atveju laikmena yra išsaugoma kietajame televizoriaus priedo diske, antruoju – tiekėjo rezervuotoje serverio dalyje. Šiuo atveju gali būti įrašytos kelios programos. Nuotolinis prisijungimas prie šios programos įmanomas ne tik su kišeniniu kompiuteriu, bet ir su intelektualiuoju telefonu.

 
Interneto protokolas (IP) leidžia naujosios televizijos kūrėjams jungti garsą, vaizdą ir tekstą vienu metu. Ko gero, didžiausios patirties šioje srityje turi „Alcatel“. AmigoTV sprendimas leidžia žiūrovams tiesioginio eterio metu siųsti žinutes vieni kitiems.  Televizijos sistema praneša apie telefono skambutį, kurį galima pervesti į stacionarų ar mobilų terminalą arba kalbėti vaizdo telefonija.

Praėjusiais metais Madride įvykęs plačiajuosčių technologijų naudojimo forumas parodė didžiulį projektuotojų susidomėjimą naujosios televizijos idėjomis. Telekomunikacinės įrangos tiekėjų stenduose buvo pristatyta IPTV. Parodos lankytojai, galėję susipažinti IPTV meniu, liko visiškai patenkinti. Tačiau tarp ekspozicijos ir realaus IP eterio, transliuojančio masinei auditorijai, yra didžiulių skirtumų.

Bėga metai, bet milžiniškos „telekomų“ trečiosios kartos mobilaus ryšio vystymo išlaidos dar neatsiperka. Rusijoje šios paslaugos iki šiol nėra normaliai licencijuojamos. Ar greitai operatoriai galės pateikti sėkmingo verslo schemą, kuri be asmeninių, atsižvelgs ir į reklamos interesus bei žiūrovų galimybes?

Klientų nepasitikėjimą kelia kai kurios IPTV infrastruktūros problemos. Visų pirma, tai – saugumas. IP tinklai nėra labiausiai apsaugoti: tinklo mazgų ir vartotojo lygio DOS atakos, „šiukšlių“ gausa, neautentifikuoti vartotojai. Atskira tema – paslaugų ir konfidencialios informacijos vagystės, taip pat intelektinės nuosavybės apsauga.
Šiandien pasaulyje yra 14 įmonių, turinčių daugiau nei 100 tūkst. IPTV paslaugų pirkėjų. Tarp jų Chunghwa Telecom, Fast Web, China Telecom, Bell South, KDDI, TeliaSonera, Telefonica, France Telecom.