Jau ne pirmus metus diskutuojama šiuolaikinei visuomenei ypač aktualia tema: internetas ir jame slypinčios grėsmės. Įvairiuose Lietuvos miestuose įgyvendinami projektai, padedantys kovoti su internete slypinčiais pavojais.

„Saugus internetas“ visiems

2005–2007 metais vykdomas projektas „Saugus internetas – tai EK Informacinės visuomenės direktorato programa, nuo 1999-ųjų metų įgyvendinama visoje Europoje. Pagrindinis šio projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į internete slypinčius pavojus, apsaugoti vaikus ir paauglius nuo žalingo turinio, šviesti visuomenę.

Kasmet internetu susidomi vis daugiau jaunimo (net 63 proc. naršančiųjų sudaro vaikai ir paaugliai), kurių amžius kasmet jaunėja. Specialistai juokauja, kad greitai vaikas, vos išmokęs į viršų pakelti rankas, naudosis kompiuteriu.

Internetas tapo nevaldoma terpė, į kurią be naudingos informacijos kišamas visas pasaulio „šlamštas“, todėl reikia vaikus ir jaunimą mokyti atsirinkti reikalingą informaciją ir atskirti ją nuo žalingos.

Būtent dėl šių priežasčių garsiausios pasaulio įmonės pradeda bendradarbiauti su mokytojais bei tėvais ir sprendžia saugaus interneto problemas.

Dauguma tėvų, mokytojų ir net interneto tiekėjų nesupranta, kaip internetas gali pakenkti vaikui ar jaunuoliui. Grėsmių yra daug: pornografija, smurtas, įtaka sveikatai, neaiškios pažintys, priklausomybės ir t. t. Net 43 proc. tėvų nesidomi, kur jų vaikas naršo ir ką randa internete. Daugiausia vaikai naršo mokykloje (68 proc.), taip pat daug laiko prie interneto praleidžia ir namuose (48 proc.).

Taigi kyla klausimas, kas iš tiesų turėtų šviesti jaunąją kartą? Atsakymas yra vienas – visi. Už internete slypinčias grėsmes nėra vieno atsakingo asmens, taip pat nėra vieno asmens, kuris galėtų apsaugoti jaunimą. Turi bendradarbiauti visi suinteresuoti asmenys – tėvai, mokyklos (švietimo institucijos), IT įmonės. Turi būti nuosekli sistema, galinti apsaugoti jaunimą nuo žalingo interneto turinio.

Švietimas – efektyviausia apsaugos priemonė

Dauguma žmonių (net 92 proc.), susidūrę su interneto grėsmėms, nežino, į ką kreiptis ir kaip mokyti jaunimą. Radus bet kokią žalingo turinio informaciją geriausia apie tai pranešti interneto tinklalapyje www.draugiskasinternetas.lt. Visus atvejus atsakingi asmenys patikrina, ir jei pavojus iš tiesų egzistuoja, imasi atitinkamų veiksmų, kad pašalintų grėsmę.

Tačiau turi būti organizuojami ir prevenciniai renginiai bei švietimas. Geriausia mokymo priemonė – pokalbis su vaikais apie internetą. Kitas būdas – išmokyti rasti tinkamą informaciją, taip pat galima blokuoti atitinkamas interneto svetaines ar naudoti specialias programas – filtrus.

Šis tas įdomaus...

Žmogaus smegenys į prievartą realiame ir virtualiame gyvenime reaguoja adekvačiai. Vadinasi, vaikas, pažaidęs smurtinių kompiuterinių žaidimų, apie 10–20 minučių išlieka agresyvus. Visos emocijos ir jausmai gali persikelti į realų gyvenimą. Be to, dauguma vaikų bando pakartoti kompiuteriniuose žaidimuose atliktus veiksmus. Taigi smurtas vaikui tam tikrą laikotarpį tampa lyg ir savaime suprantamas dalykas...

Visa tai yra laikina. Tačiau yra atvejų, kai vaikas ar paauglys (taip pat ir suaugęs žmogus) nebegali gyventi be kompiuterio ir interneto. Anksčiau mokslininkai juokdavosi iš žodžių priklausomybė kompiuteriui, tačiau dabar yra moksliškai patvirtinta, kad tokia priklausomybė yra tiek pat pavojinga, kaip ir bet kokia kita. Vadinasi, priklausomybę nuo kompiuterio jaučiantis žmogus serga ir jam reikia skirti atitinkamą medikamentinį ar terapeutinį gydymą.