Internetas: ką pasirinkti?

Publikuota: 2006 m. balandžio 4 d. antradienis


„Skynet“ logotipas


Jeigu šiandien pagautumėte auksinę žuvelę, kokie būtų jūsų norai? Kertu lažybų, kad vienas jų – patikimas internetas. Tiek įstaigoje, tiek namie. Kodėl lažinčiausi? Todėl, kad moderniam vartotojui šiandien nebeužtenka vien pasitikrinti elektroninį paštą ar parsisiųsti antivirusinės programos papildymus. Reikia patikimo ir greito interneto.

Interneto tiekėjų pasirinkimas – didžiulis. Bent jau iš pirmo žvilgsnio. Tačiau ne visi sugeba užtikrinti patikimą ir greitą interneto ryšį. Yra daugybė prieigos prie interneto būdų. Tai šviesolaidinis internetas, radijo ryšys, kabelinė televizija ar DSL.

Kaip ir ką iš tokios gausybės pasirinkti vartotojui? Atsakymas paprastas. Svarbiausia patikimumas, greitis ir kaina. Radijo ryšiu tiekiamas internetas neturi nė vienos iš šių savybių. Be to, ypač brangu jį įrengti ir eksploatuoti. Kabelinių televizijų internetas taip pat nepasižymi pastovia sparta, todėl dažniausiai vartotojai susiduria su nuolat kintančiu interneto greičiu.

Dar viena alternatyva – DSL  pagrindu tiekiamas internetas.
DSL moraliai paseno ir  turi nemažai trūkumų. Pirmas jų – brangumas. Antras – nuolat blogėjanti ryšio kokybė ir laidumas. Augant interneto vartojimui, DSL nebegali patenkinti šiandieninio vartotojo reikalavimų. Internetas tiekiamas variniais telefono kabeliais, todėl duomenų laidumas labai ribotas ir nepatikimas. Dažnai ryšys apskritai dingsta. Tai patvirtina ir vieno pagrindinių DSl interneto tiekėjų "Lietuvos telekomas" sutartyje tarp įmonės ir vartotojo punktas, kad interneto ryšio sutrikimai gali tęstis 52 val. Šiuolaikiniam gyvenimo ritmui tai pernelyg ilgai. Ypač įmonėms.

Taigi belieka viena alternatyva, kuri atitinka patikimumo, greičio ir pigumo kriterijus, – šviesolaidinis internetas. Tai naujos kartos technologija, kuri patikimą internetą garantuoja 99 proc. Didžiulę patirtį šioje srityje turi UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“. Šviesolaidinį „Skynet“ internetą, kurio pagrindas – optinis kabelis, UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ tiekia nepriklausomai nuo kitų operatorių. Optinio ryšio kabeliai yra nutiesti iki kiekvieno vartotojo namo, o tam naudojama FTTH (fiber to the home) technologija laikoma viena pažangiausių pasaulyje. Yra keletas priežasčių, kodėl FTTH geriau už DSL. Kadangi šviesolaidinio tinklo kabeliai atskirai nutiesiami iki kiekvieno vartotojo ir naudojami tik internetui, užtikrinama didžiausia ir patikimiausia galima interneto sparta. Tokias galimybes lemia tai, kad optiniu kabeliu vienu metu galima perduoti kur kas daugiau informacijos nei variniu. DSL technologija FTTH nusileidžia ir tuo, kad variniais kabeliais siunčiamas signalas susiduria su kur kas daugiau trukdžių nei optiniu kabeliu perduodama informacija. Šviesolaidis yra atsparus daugeliui išorės trukdžių, kurie trikdo ryšį DSL.


  Taigi interneto rinkoje yra dvi pagrindinės, tarpusavyje konkuruojančios technologijos:  DSL ir FTTH. Jų pliusus ir minusus jau aptarėme. Metas žvilgtelėti į kitą vartotojui svarbų faktą – kainą. Iš pirmo žvilgsnio DSL ryšys pigesnis už FTTH. Pagrindinio DSL tiekėjo „Lietuvos telekomo“ siūlomi mokėjimo planai šiek tiek pigesni už šviesolaidinio interneto planus.
 Tačiau yra keletas niuansų, kurie viską apverčia aukštyn kojomis. Norėdamas naudotis DSL paslauga, vartotojas turi nusipirkti apie 200 Lt kainuojantį modemą ir turėti namuose fiksuotojo ryšio telefoną. Šviesolaidiniam „Skynet“ internetui reikia tik tinklo plokštės, kurią šiandien turi visi kompiuteriai, o vartotojas paslaugos teikėjui įsipareigoja tik vieniems metams.

„Penkių kontinentų komunikacijų centro“ tiekiamas šviesolaidinis „Skynet“ internetas šiandien yra geriausias pasirinkimas tiek įmonei, tiek paprastam vartotojui.

 

 

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Pristatytas lengviausias pasaulyje „ultrabook“ kompiuteris

Taivano bendrovė „Gigabyte Technology“ pristatė nešiojamąjį kompiuterį „X11“, sveriantį vos 975 gramus. skaityti »

2013 metais į LOGIN atvyksta Steve'as Wozniak'as

Pasibaigė didžiausia Baltijos šalyse progreso konferencija LOGIN, šiemet sulaukusi rekordinio lankytojų skaičiaus: konferencijoje apsilankė apie 3 tūkst. progreso entuziastų. skaityti »

„Mitsubishi“: naujas lazerinis televizorius

„Mitsubishi“, viena iš nedaugelio kompanijų, savo televizoriuose naudojanti lazerinę technologiją, pristatė naujausią 55 colių televizoriaus 3D HDTV modelį 55LSRS3, kurio pagrindą sudaro „Mitsubishi Real LaserVue“ technologija. skaityti »

Londono olimpinėms žaidynėms – rekordinė „Panasonic“ parama įranga

Būdama viena iš pagrindinių olimpinių žaidynių rėmėjų, „Panasonic Corporation“ liepą ir rugpjūtį Londone vyksiančiai olimpiadai pateiks didžiausią iki šiol žaidynėms kompanijos skirtą kiekį vaizdo bei garso įrangos. skaityti »

Į naršyklę „Opera Mini“ įdiegta socialinių tinklų skaityklė

„Opera Software“ išleido naują „Opera Mini“ naršyklės mobiliesiems telefonams versiją. skaityti »

Lietuvoje „Philips“ pristato pirmąsias aukščiausios klasės ausines „Fidelio L1“

„Philips“ Lietuvoje artimiausiomis savaitėmis pradės prekybą aukščiausios – High-End – klasės „Fidelio L1“ ausinėmis. skaityti »

„Sony“ pristatė vandeniui atsparius išmaniuosius telefonus

Bendrovė „Sony“ pristatė vandeniui atsparius išmaniuosius telefonus „Xperia go“ ir „Xperia acro S“, valdomus „Android“. skaityti »

„Facebook“ telefonas pasirodys metų pabaigoje

Socialinio tinklo „Facebook“ išmanusis telefonas turėtų pasirodyti iki šių metų pabaigos. skaityti »

„Facebook“ akcijos kaina nukrito žemiau 30 dolerių

Socialinio tinklo „Facebook“ akcijos kaina gegužės 29 dieną pirmą kartą po pirminio akcijų siūlymo (IPO) nukrito žemiau 30 dolerių. skaityti »

„Opera“ akcijos pabrango ketvirčiu

Norvegų bendrovės „Opera Software“, naršyklių „Opera“ kūrėjos, akcijų vertė Oslo biržoje gegužės 29 d. pakilo rekordiniais 26 proc. dėl gandų, esą ją įsigyti ketina socialinis tinklas „Facebook“. skaityti »