Internetas: ką pasirinkti?

Publikuota: 2006 m. balandžio 4 d. antradienis


„Skynet“ logotipas


Jeigu šiandien pagautumėte auksinę žuvelę, kokie būtų jūsų norai? Kertu lažybų, kad vienas jų – patikimas internetas. Tiek įstaigoje, tiek namie. Kodėl lažinčiausi? Todėl, kad moderniam vartotojui šiandien nebeužtenka vien pasitikrinti elektroninį paštą ar parsisiųsti antivirusinės programos papildymus. Reikia patikimo ir greito interneto.

Interneto tiekėjų pasirinkimas – didžiulis. Bent jau iš pirmo žvilgsnio. Tačiau ne visi sugeba užtikrinti patikimą ir greitą interneto ryšį. Yra daugybė prieigos prie interneto būdų. Tai šviesolaidinis internetas, radijo ryšys, kabelinė televizija ar DSL.

Kaip ir ką iš tokios gausybės pasirinkti vartotojui? Atsakymas paprastas. Svarbiausia patikimumas, greitis ir kaina. Radijo ryšiu tiekiamas internetas neturi nė vienos iš šių savybių. Be to, ypač brangu jį įrengti ir eksploatuoti. Kabelinių televizijų internetas taip pat nepasižymi pastovia sparta, todėl dažniausiai vartotojai susiduria su nuolat kintančiu interneto greičiu.

Dar viena alternatyva – DSL  pagrindu tiekiamas internetas.
DSL moraliai paseno ir  turi nemažai trūkumų. Pirmas jų – brangumas. Antras – nuolat blogėjanti ryšio kokybė ir laidumas. Augant interneto vartojimui, DSL nebegali patenkinti šiandieninio vartotojo reikalavimų. Internetas tiekiamas variniais telefono kabeliais, todėl duomenų laidumas labai ribotas ir nepatikimas. Dažnai ryšys apskritai dingsta. Tai patvirtina ir vieno pagrindinių DSl interneto tiekėjų "Lietuvos telekomas" sutartyje tarp įmonės ir vartotojo punktas, kad interneto ryšio sutrikimai gali tęstis 52 val. Šiuolaikiniam gyvenimo ritmui tai pernelyg ilgai. Ypač įmonėms.

Taigi belieka viena alternatyva, kuri atitinka patikimumo, greičio ir pigumo kriterijus, – šviesolaidinis internetas. Tai naujos kartos technologija, kuri patikimą internetą garantuoja 99 proc. Didžiulę patirtį šioje srityje turi UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“. Šviesolaidinį „Skynet“ internetą, kurio pagrindas – optinis kabelis, UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ tiekia nepriklausomai nuo kitų operatorių. Optinio ryšio kabeliai yra nutiesti iki kiekvieno vartotojo namo, o tam naudojama FTTH (fiber to the home) technologija laikoma viena pažangiausių pasaulyje. Yra keletas priežasčių, kodėl FTTH geriau už DSL. Kadangi šviesolaidinio tinklo kabeliai atskirai nutiesiami iki kiekvieno vartotojo ir naudojami tik internetui, užtikrinama didžiausia ir patikimiausia galima interneto sparta. Tokias galimybes lemia tai, kad optiniu kabeliu vienu metu galima perduoti kur kas daugiau informacijos nei variniu. DSL technologija FTTH nusileidžia ir tuo, kad variniais kabeliais siunčiamas signalas susiduria su kur kas daugiau trukdžių nei optiniu kabeliu perduodama informacija. Šviesolaidis yra atsparus daugeliui išorės trukdžių, kurie trikdo ryšį DSL.


  Taigi interneto rinkoje yra dvi pagrindinės, tarpusavyje konkuruojančios technologijos:  DSL ir FTTH. Jų pliusus ir minusus jau aptarėme. Metas žvilgtelėti į kitą vartotojui svarbų faktą – kainą. Iš pirmo žvilgsnio DSL ryšys pigesnis už FTTH. Pagrindinio DSL tiekėjo „Lietuvos telekomo“ siūlomi mokėjimo planai šiek tiek pigesni už šviesolaidinio interneto planus.
 Tačiau yra keletas niuansų, kurie viską apverčia aukštyn kojomis. Norėdamas naudotis DSL paslauga, vartotojas turi nusipirkti apie 200 Lt kainuojantį modemą ir turėti namuose fiksuotojo ryšio telefoną. Šviesolaidiniam „Skynet“ internetui reikia tik tinklo plokštės, kurią šiandien turi visi kompiuteriai, o vartotojas paslaugos teikėjui įsipareigoja tik vieniems metams.

„Penkių kontinentų komunikacijų centro“ tiekiamas šviesolaidinis „Skynet“ internetas šiandien yra geriausias pasirinkimas tiek įmonei, tiek paprastam vartotojui.

 

 

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Cisco“ pajamos auga

Telekomunikacijų kompanijos „Cisco“ grynosios pajamos antrame 2015 m. finansiniame ketvirtyje sudarė 2,4 mlrd. dolerių. skaityti »

„Hewlett Packard“ pristatys kompiuterį su dvigubu ekranu

Viena didžiausių pasaulyje informacinių technologijų korporacijų „Hewlett Packard“ Didžiojoje Britanijoje ruošiasi pristatyti naują stacionarų kompiuterį pavadinimu „Sprout“ (liet. daigas). skaityti »

„Google“ įsigijo mobilią archyvavimo platformą „Odysee“

Kompanija „Google“ įsigijo startuolį „Odysee“ – vaizdo medžiagos mobilios archyvavimo platformos kūrėją. skaityti »

„Microsoft“ ir „Samsung“ nesutarimai baigėsi

Kompanijų „Microsoft“ ir „Samsung“ ginčas, prasidėjęs daugiau nei prieš šešis mėnesius, galų gale pasibaigė. skaityti »

Ką per metus pavyko pasiekti naujajam „Microsoft“ direktoriui?

Jau metus „Microsoft“ įmonei vadovauja Satja Nadella. Per šį laiką jis atleido 18 tūkst. darbuotojų, atsikratė senos „Windows RT“ ir išleido naują „Windows 10“. skaityti »

Bilas Geitsas kuria asmeninio agento technologiją

Kai „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas paliko vadovo postą tapęs tiesiog patarėju technologijų klausimais, jis pats asmeniškai praleidžia daugybę laiko kurdamas naujus „Microsoft“ projektus. skaityti »

Pirmasis „Samsung“ telefonas su šone užlenktu ekranu „Galaxy Note Edge“ – jau Lietuvoje

„Samsung Electronics“ paskelbė, kad išmanųjį telefoną „Galaxy Note Edge“ bus galima įsigyti ir Lietuvoje. skaityti »

Nauji įskiepiai suartins „Office 365“ ir „Moodle“ platformas

Bendrovė „Microsoft“ kartu su „Remote-Learner“ paskelbė apie naujus „Office 365“ įskiepius, kurie padės į šį paketą integruoti kartu su „Moodle“ platforma. skaityti »

Populiarėja vaizdo įrašų stebėjimas per mobiliuosius įrenginius

2013-aisiais per planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus peržiūrėtų vaizdo įrašų skaičius išaugo net 108 proc. skaityti »

2014 metais „LG Electronics“ uždirbo 125 proc. daugiau

„LG Electronics“ (LG) skelbia 2014 m. uždirbusi 474,81 mln. JAV dolerių grynojo pelno – 125 proc. daugiau nei 2013 metais. Ženkliai, 25 proc., kilo ir veiklos pelnas iki 1,73 mlrd. JAV dolerių. skaityti »