Internetas: ką pasirinkti?

Publikuota: 2006 m. balandžio 4 d. antradienis


„Skynet“ logotipas


Jeigu šiandien pagautumėte auksinę žuvelę, kokie būtų jūsų norai? Kertu lažybų, kad vienas jų – patikimas internetas. Tiek įstaigoje, tiek namie. Kodėl lažinčiausi? Todėl, kad moderniam vartotojui šiandien nebeužtenka vien pasitikrinti elektroninį paštą ar parsisiųsti antivirusinės programos papildymus. Reikia patikimo ir greito interneto.

Interneto tiekėjų pasirinkimas – didžiulis. Bent jau iš pirmo žvilgsnio. Tačiau ne visi sugeba užtikrinti patikimą ir greitą interneto ryšį. Yra daugybė prieigos prie interneto būdų. Tai šviesolaidinis internetas, radijo ryšys, kabelinė televizija ar DSL.

Kaip ir ką iš tokios gausybės pasirinkti vartotojui? Atsakymas paprastas. Svarbiausia patikimumas, greitis ir kaina. Radijo ryšiu tiekiamas internetas neturi nė vienos iš šių savybių. Be to, ypač brangu jį įrengti ir eksploatuoti. Kabelinių televizijų internetas taip pat nepasižymi pastovia sparta, todėl dažniausiai vartotojai susiduria su nuolat kintančiu interneto greičiu.

Dar viena alternatyva – DSL  pagrindu tiekiamas internetas.
DSL moraliai paseno ir  turi nemažai trūkumų. Pirmas jų – brangumas. Antras – nuolat blogėjanti ryšio kokybė ir laidumas. Augant interneto vartojimui, DSL nebegali patenkinti šiandieninio vartotojo reikalavimų. Internetas tiekiamas variniais telefono kabeliais, todėl duomenų laidumas labai ribotas ir nepatikimas. Dažnai ryšys apskritai dingsta. Tai patvirtina ir vieno pagrindinių DSl interneto tiekėjų "Lietuvos telekomas" sutartyje tarp įmonės ir vartotojo punktas, kad interneto ryšio sutrikimai gali tęstis 52 val. Šiuolaikiniam gyvenimo ritmui tai pernelyg ilgai. Ypač įmonėms.

Taigi belieka viena alternatyva, kuri atitinka patikimumo, greičio ir pigumo kriterijus, – šviesolaidinis internetas. Tai naujos kartos technologija, kuri patikimą internetą garantuoja 99 proc. Didžiulę patirtį šioje srityje turi UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“. Šviesolaidinį „Skynet“ internetą, kurio pagrindas – optinis kabelis, UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ tiekia nepriklausomai nuo kitų operatorių. Optinio ryšio kabeliai yra nutiesti iki kiekvieno vartotojo namo, o tam naudojama FTTH (fiber to the home) technologija laikoma viena pažangiausių pasaulyje. Yra keletas priežasčių, kodėl FTTH geriau už DSL. Kadangi šviesolaidinio tinklo kabeliai atskirai nutiesiami iki kiekvieno vartotojo ir naudojami tik internetui, užtikrinama didžiausia ir patikimiausia galima interneto sparta. Tokias galimybes lemia tai, kad optiniu kabeliu vienu metu galima perduoti kur kas daugiau informacijos nei variniu. DSL technologija FTTH nusileidžia ir tuo, kad variniais kabeliais siunčiamas signalas susiduria su kur kas daugiau trukdžių nei optiniu kabeliu perduodama informacija. Šviesolaidis yra atsparus daugeliui išorės trukdžių, kurie trikdo ryšį DSL.


  Taigi interneto rinkoje yra dvi pagrindinės, tarpusavyje konkuruojančios technologijos:  DSL ir FTTH. Jų pliusus ir minusus jau aptarėme. Metas žvilgtelėti į kitą vartotojui svarbų faktą – kainą. Iš pirmo žvilgsnio DSL ryšys pigesnis už FTTH. Pagrindinio DSL tiekėjo „Lietuvos telekomo“ siūlomi mokėjimo planai šiek tiek pigesni už šviesolaidinio interneto planus.
 Tačiau yra keletas niuansų, kurie viską apverčia aukštyn kojomis. Norėdamas naudotis DSL paslauga, vartotojas turi nusipirkti apie 200 Lt kainuojantį modemą ir turėti namuose fiksuotojo ryšio telefoną. Šviesolaidiniam „Skynet“ internetui reikia tik tinklo plokštės, kurią šiandien turi visi kompiuteriai, o vartotojas paslaugos teikėjui įsipareigoja tik vieniems metams.

„Penkių kontinentų komunikacijų centro“ tiekiamas šviesolaidinis „Skynet“ internetas šiandien yra geriausias pasirinkimas tiek įmonei, tiek paprastam vartotojui.

 

 

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuviai bandys kurti dirbtinį intelektą

Balandį į „AI Camp“ hakatoną Vilniuje susiburs inovatyviausių technologijų kūrėjai, duomenų analitikai, programuotojai, mokslininkai ir inžinieriai. skaityti »

Merginų susidomėjimas technologijomis susilpnėja paauglystės metu

Merginų trūkumas IT rinkoje – problema ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kaip rodo technologijų bendrovės „Microsoft“ atliktas tyrimas, dauguma merginų susidomi technologijomis nuo 11,5 metų, o sulaukus 15 metų ši sritis joms ima darytis ne tokia įdomi. skaityti »

Kad piniginė neplonėtų: programėlės, padėsiančios sutaupyti

Išmaniosios programėlės gali pagelbėti atidžiau stebėti situaciją parduotuvėse bei savo piniginėje. skaityti »

Dešimtadalis Lietuvos gyventojų rizikuoja gaisru įkraudami telefoną

Nors šiuolaikinės technologijos užtikrina maksimalų ličio jonų baterijų saugumą, tačiau ilgai ar nesaugiai įkraunamos jos gali įkaisti, o maždaug kas dešimtas lietuvis linkęs savo mobilųjį telefoną laikyti ant minkštų baldų ar net lovos, kai prietaisas įjungiamas į elektros tinklą. skaityti »

Žaidimų entuziastų laukia neramus kovas

Užkietėjusiems žaidėjams šių metų kovas – metas, kai teks patuštinti savo kišenes, mat pirmąją pavasario savaitę numatomos net kelių žaidimų premjeros. skaityti »

„Samsung“ pristatė savo naująją planšetę „Galaxy Tab S3“

Barselonoje vykstančioje tarptautinėje mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress”, bendrovė „Samsung” pristatė savo naująją planšetę „Samsung Galaxy Tab S3”. skaityti »

Lietuviai nori vis brangesnių kompiuterių, o planšetes išmaino į didesnius telefonus

2016 m. sumažėjo parduodamų kompiuterių, tačiau jų įsigijimui pirkėjai nusprendžia išleisti vis didesnes vidutines pinigų sumas. skaityti »

Kinijos fabrikas 90 proc. darbuotojų pakeitė robotais

Pakeitus darbuotojus robotais Kinijos bendrovės „Changying Precision Technology“ produktyvumas išaugo 250 proc., o broko atvejų sumažėjo 80 proc. skaityti »

„Apple“ investuoja į biometrijos technologijas

„Apple“ paskelbė įsigijusi Izraelio pradedančiąją įmonę „RealFace“, kurios specializacija – veidų atpažinimo technologijų kūrimas. skaityti »

Žiemos olimpinėse žaidynėse dirbs robotai vertėjai

Kitose žiemos olimpinėse žaidynėse, kurių pradžia numatyta 2018 m. vasario 25 d., pirmą kartą dirbs robotai vertėjai. skaityti »