Internetas už 4000 Lt

Publikuota: 2006 m. balandžio 26 d. trečiadienis

Prie kompiuterio
Vakar ant suoliuko sutūpusios moterys pakėlė triukšmą. Pasirodo, vienos iš jų vaikaitis gavo sąskaitą už internetą – keturi tūkstančiai litų. Moterys technologijų prisibijo, o išgirdusios apie kosminę sąskaitą už interneto paslaugas – dar labiau. Gandai gandais, o vis dėlto įdomu, ką gi tokio reikia padaryti, kad už internetą reikėtų atiduoti mažalitražį naudotą automobilį?

Paklaustos apie milžiniškas sąskaitas gaunantį interneto mėgėją, moterys iškart sukruto. Jos su malonumu papasakojo apie „milijonieriaus“ gyvenimą (juk tik milijonierius gali sau leisti tiek mokėti už internetą). Pasirodo, tai tiesiog jaunas savarankiškas žmogus, ne milijonierius, tačiau neblogai uždirba ir turi šaunią žmoną.

Štai, ką mes sužinojome. Jonas (tikrasis vardas redakcijai žinomas, tačiau jo prašymu vadinsime jį išgalvotu vardu) gyvena nuosavame bute sostinės senamiestyje. Prieš keletą mėnesių Jonas nusipirko kompiuterį ir prijungė jį prie interneto. Rinktis ilgai neteko, nes šiame rajone interneto paslaugas teikia vienintelis „Lietuvos telekomas“. Sudaręs sutartį, kuria įsipareigojo kas mėnesį mokėti 39 Lt abonentinį mokestį (priimamų duomenų greitis – 256 Kb/s, siunčiamų – 128 Kb/s), Jonas nedelsdamas pradėjo naudotis visomis pasaulinio tinklo teikiamomis galimybėmis.

Naujienos, smagūs paveiksliukai, pokalbių svetainės, paštas ir kitos puikybės tapo kasdieniais nedidelės Jono šeimos palydovais. Nors parsisiųsti filmą iš pasaulinio tinklo užtrukdavo 4-6 paras, Jonas kantriai ieškodavo naujų kinematografijos šedevrų, o vakarais su žmona mėgavosi žiūrėdami šiuolaikinius filmus.

Gal dar ir  šiandien tęstųsi tokia šeimos idilė, tačiau šeima gavo sąskaitą. Interneto tiekėjo biure įsiutusiam Jonui buvo paaiškinta, kad jis esą pats kaltas – sutartį reikėjo skaityti! Išnaudojus nustatytą 6144 Mb limitą, nemokamas džiaugsmas baigėsi, o už kiekvieno papildomo Mb parsisiuntimą reikia mokėti 0,12 Lt. O skaičiuojama juk iš širdies – už tai, kad būni internete (1 val. – 8 Mb), už interneto puslapių vartymą, už elektroninių laiškų peržiūrą (apie prisegtas bylas geriau patylėti), už tai, kad klausaisi interneto radijo, už naudojimąsi IP telefonija ir t. t.

Galima apskaičiuoti,  kad, sakykim, žemos kokybės 700 Mb filmą parsisiųsti jaunajam kino mėgėjui kainavo 84 Lt, o dar pridėkite valandas, skirtas jam parsisiųsti... Gauname kokias šešias dienas (144 valandos=1152 Mb, arba 138 Lt!!!). Iš viso – 222 Lt už vieną filmą! Taigi, jei viršiji leistiną normą, už 4000 Lt galėsi  peržiūrėti  15-17 filmų per mėnesį. Kaip žinia, internete gausu ne tik filmų... Štai ir prikapsėjo 30 Gb. 

Neverta nė sakyti, kad Jonui dabar skaudu iki ašarų. Kiti juk irgi siunčiasi, o moka po 30-50 Lt per mėnesį.

Moterys apie tai kalbėjo visą mėnesį, o mums reikėtų įsidėmėti – šiuolaikinį kino filmą geriau žiūrėti kino teatre! Arba pasirinkti internetą, už kurį neteks mokėti „automobiliais“. 

Vienas optimalių variantų – optiniu kabeliu tiekiamas interneto ryšys, sparčiai populiarėjantis visame pasaulyje. Šioje kategorijoje taip pat interneto paslaugų teikėjas tik vienas – UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“. Tiesa, jo siūlomos interneto paslaugų sąlygos gerokai  skiriasi. 

Pirmiausia, skiriasi greičiu – jis Lietuvoje ir vidiniame tinkle siekia 10 Mb/s. Antra – fiksuota sąskaita, kurią tesudaro abonentinis mokestis už pasirinktą planą. Pavyzdžiui, abonentinis „SkyEko“ plano mokestis yra 34 Lt per mėnesį. Ir siųskis nors po 20 filmų per dieną.Be to, „Sky Silver“ (49 Lt/mėn.) planas užtikrins dvigubai spartesnį tarptautinį ryšį. Trečia – nėra jokių apribojimų! Galima tuo pat metu  siųstis filmą, muziką, nuotraukas, vartyti elektroninius puslapius, plepėti  su draugėmis naudojantis IP telefonija, klausytis interneto  radijo ir susirašinėti. Visas šis malonumas – už tą patį 34 litų mėnesinį mokestį!

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »