Interneto šiukšlės, arba „spamas“, el. pašto virusai ir panaši interneto „hakerių“ veikla tikrai varo į neviltį. Kokių priešnuodžių prieš visa tai gali pasiūlyti „Penki kontinentai“?

Nepaisant visų pastangų prieš „spamerių“, arba interneto šiukšlintojų, veiklą, milijardai elektroninių žinučių užkemša e.pašto dėžutes. Jie išsiunčia milijonus elektroninių žinučių kasdien, priversdami mus eikvoti laiką pašalinant nepageidaujamą korespondenciją. Kaip mano „Microsoft“ galva Bilas Geitsas, „spamo“ problema yra lengvai išsprendžiama, jei tik priverstume nepageidaujamo elektroninio laiško siuntėją sumokėti už kiekvieną laišką bent jau pora centų. Tačiau ši idėja, kaip prieštaraujanti interneto laisvei, palaikymo nesulaukia. Grupė „Microsoft“ tyrėjų dirba su projektu „Juodasis skatikas“, kuris paremtas idėjos, rekonstravusios britų korespondencijos siuntimo sistemą 1830, analogu. Korespondencijos siuntėjui reikia apmokėti savo paštą, kad ir kas bebūtų adresatas. „Pagrindinė idėja yra ta, kad mes mėginsime pakeisti pusiausvyrą, iki šiol dariusią „spamą“ pelningu dalyku. Kad tai taptų įmanoma, reikia priversti siuntėją sumokėti už laišką“, - aiškina tyrimų grupės MSR vadovas T.Vobberis. Apmokėjimus reikėtų atlikti ne valiuta, o atmintimi bei skaičiuojamąja galia, kuri bus panaudojama skirstant apskaičiavimus tokioms užduotims, kaip, pavyzdžiui, medikamentų prieš vėžį kūrimas. „Yahoo!“ kompanija pasiūlė naują sprendimą – padidinti siuntimo savikainą, kadangi tai privestų prie „tiražo sumažinimo“. Tačiau ir toks korespondencijos apmokėjimo būdas tarp plačiųjų masių vartotojų nesulaukė entuziasto. Dabar dauguma interneto tiekėjų pritaria naujojo pašto siuntimo standarto plėtojimui ir visiškai atsisako anonimiškumo. Taigi bus įmanoma identifikuoti elektroninio pašto siuntėjus, ir „spameriai“ daugiau nebegalės slėpti savo tikrųjų adresų. Dar vienas variantas – sistema „Goodmail“, skirta atskirai vartotojų grupei, pasirinkusiai „Goodmail“ savo pašto paslauga: jiems siūloma įsigyti paketą elektroninių „pašto ženklų“, kurie faktiškai yra užšifruotai kodai, įterpiami į pranešimo antraštę. Jei vartotojo interneto tiekėjas turi ryšį su sistema, tada jos vartotojai be problemų gali apsikeisti pranešimais ir taip turėti galimybę tiksliai nustatyti, kas yra korespondencijos kūrėjas bei ignoruoti išorinį „spamą“. Šiuo atveju siuntėjai, nepatekdami į sistemą, neįsipareigoja mokėti už pašto ženklą. Viskas priklausys nuo to, ar elektroninio pašto gavėjas skaito pranešimus, ar ne. Tokiu būdu mokamos žinutės galėtų praeiti tiesiai, o visa kita, pagal klientų poreikį, pereitų per sistemos filtrus arba nedelsiant būtų pakeista. Aišku, kad bet koks kardinalus „spamo“ problemos sprendimas pareikalaus esminių pokyčių naujo standarto elektroninio pašto programinėje įrangoje. El. pašto virusai – dar viena problema Nemažiau problemų yra ir antiviruso sektoriuje. Ir praėjusieji metai buvo ne itin sėkmingi – internete pasirodė itin pavojingi virusai „Fizzer“, „Blaster“, kuris ir buvo ir viena iš 2003 metų rugpjūčio 14 dieną įvykusios grandiozinės JAV energetikos tinklų avarijos priežasčių. Tokie virusai pridaro itin daug žalos. Paprastai visi virusai plinta elektroniniu paštu – tai vienas iš jų „dauginimosi“ būdų. El. paštu virusai save išsiunčia kitoms aukoms, kurias randa adresų knygutėje. Ateinantys laiškai būna įvairiausių dėmesį atkreipiančių pavadinimų: „Jūsų slaptažodis“, „Patvirtinta“, „Jūsų prašymas“, „Skubu“ ir panašiai. Tokiuose el. laiškuose paprastai būna parašytas tekstas, atspindintis laiško pavadinimą ir įtikinėjantis jus atidaryti laiško priedą, kuriame neva yra visa reikalinga informacija. Deja, tačiau būtent jame ir glūdi virusas. Paprastai priedų pavadinimai būna tokie patys, kaip ir laiško pavadinimas arba labai į juos panašūs. Tačiau visuomet jų pabaigoje yra plėtinys, kuris ir paleidžia virusą. Pavyzdžiui, „jusu_prasymas.pif“ arba „jusu_prasymas.vbs“. Kartais vartotojus mėginama apgauti prieš „pavojingąjį“ plėtinį prirašant, atrodytų, visiškai nekaltą ir kasdien naudojamą plėtinį, pavyzdžiui, tokį, kaip .doc ar .jpg. Deja, dauguma vartotojų pastebi tik pastarąjį, kuris, tiesą sakant, tokiomis aplinkybėmis yra ne failo plėtinys, o pavadinimo dalis. Tikrasis plėtinys vis tiek būna .pif, .vbs ir panašiai. Beje, net ir gavus failą su .doc plėtiniu atverti jį rekomenduojama tik tada, kai žinote, jog failą jums siunčia pažįstamas žmogus. „Word“ dokumentuose taip pat gali būti virusų – makrovirusų. Šiuo metu internete itin sparčiai siaučia dar vienas virusas „MYDOOM“. Tai taip pat pavojingas virusas, paprastai atkeliaujantis el. paštu. Šitas virusas jau kurį laiką neduoda ramybės ir studentams. Pavyzdžiui, kad ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto el. pašto konferencijose, kur iš 10 gaunamų laiškų pastaruoju metu bent 7 būna virusai. Tokių virusų šiuo metu nemažai gaunama ir iš kitur – įvairiausių žinomų kompanijų, organizacijų, įstaigų. Verslo sektoriaus klientams tokie virusai gali padaryti milžiniškų nuostolių. Ištrindami svarbią informaciją virusai gali padaryti didžiulių finansinių nuostolių, todėl nuo tokių grėsmių reikia saugotis iš anksto. Šiuo metu beveik kiekvienas, besinaudojantis internetu, naudojasi ir el. paštu. Visiškai neseniai naujas paslaugas, susijusias su el. laiškų filtravimu nuo virusų pradėjo teikti ir UAB „Penki kontinentai“ priklausantis Interneto centras. „Penki kontinentai“, siekdami apsaugoti savo interneto vartotojus galės tikrinti kiekvieną į jų el. pašto dėžutę atkeliaujantį laišką specialia antivirusine programa – „virusų gaudykle“. Laiškai bus „išgydyti“. Jei laiško „išgydyti“ nepavyks, virusas bus paprasčiausiai ištrinamas. Plačiau apie šią naująją paslaugą galite pasiskaityti čia>>>